Laikraštyje „The Irish Times“ žurnalistas Danielis McLaughlinas savo reportaže tvirtina, kad lietuviai nesistengia atsisakyti savo antisemitiškos praeities.

Laikraštyje „The Irish Times“ teigiama, jog 1941 metų liepos pabaigoje į Kauną įžengę naciai jau rado pradėtas žydų skerdynes. Vietiniams gyventojams ieškant geresnės vietos stebėti žiaurų reginį (kai kurie jų netgi buvo iškėlę savo vaikus, kad šie viską matytų), kai kurie miestelėnai lazdomis mirtinai daužė žydų tautybės kauniečius.

„The Irish Times“ taip pat rašoma, kad vėliau daugelis lietuvių entuziastingai padėjo naciams masiniuose žydų sušaudymuose Kaune, prie IX forto bei prie griovių Panerių miškuose netoli Vilniaus, tačiau 1941-1945 metais vykusio žydų genocido vykdytojai lietuviai buvo labai vangiai persekiojami.

Be to, genocidą išgyvenusiems žydams dabar tenka taikytis su dar vienu įžeidimu – jų tautos tragediją oficialiai bandoma lyginti su Lietuvos nacionalistų kančiomis.

Leidinyje „The Irish Times“ taip pat pažymima, kad genocido aukų muziejuje įkurtame didžiuliame pastate, kuriame Sovietų okupacijos metais buvo KGB štabas, pagerbiami įvairių nacionalistinių partizanų grupių nariai, įkalinti, žuvę ar deportuoti 1940-1941 metais ir pokariu, po 1945 metų.

Nors Sovietų represijos taip pat smerktinos, tačiau jomis tikrai nebuvo siekiama išnaikinti visą lietuvių tautą, teigiama „The Irish Times“ rašinyje ir pažymima, kad todėl šiuo atveju naudoti terminą „genocidas“ yra labai neteisinga.

Dienraštis „The Irish Times“ pateikia ir tokius faktus, kad tarp sovietų represijų aukų buvo ir keletas partizanų, kurie aktyviai dalyvavo ir netgi vadovavo žydų skerdynėms. Tuo tarpu tikrojo genocido, dėl kurio iš visos tautos liko mažiau, nei 3 proc. žydų, aukos atmenamos nedideliame mediniame name neišvaizdžioje gatvelėje, rašoma minėtame „The Irish Times“ rašinyje.

Visiškai neatgailaujantis daugelio dabartinių pasisakymų tonas taip pat kelia susirūpinimą, publikacijoje pabrėžia „The Irish Times“ žurnalistas Danielis McLaughlinas.

Dienraštis „The Irish Times“ leidžiamas 343 tūkst. egzempliorių tiražu.

Po JAV sporto televizijos kanalo ESPN pranešimo, kad esą 1941 metų liepos 6 d. nacistų okupuotame Kaune įvyko krepšinio rungtynės tarp vokiečių įgulos rinktinės ir „Perkūno“ klubo ir kad jas laimėjusiems lietuvių krepšininkams buvo suteikta teisė nužudyti Kauno VII forte apie 30 žydų, lietuvių ir antisemitizmo temą nagrinėja ir Lenkijos laikraštis „Gazeta Wyborcza“.

Dienraščio „Gazeta Wyborcza“ paprašytas pakomentuoti šį pranešimą, Lietuvos istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis pareiškė: „Lietuvoje nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad karo metais būtų įvykusios kokios nors lietuvių ir hitlerinių kareivių krepšinio rungtynės. Taip pat neturime gyvų tų įvykių liudytojų. „Perkūno“ klubo, kuris minimas ESPN pranešime, 1941 metų liepą dar nebuvo. Jis buvo įkurtas tik po kelių mėnesių“.

Views All Time
Views All Time
1316
Views Today
Views Today
1
0 0