Minsko centre stovi moderni biblioteka, Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliuotekos analogas. Pavadinta ji Frančesko Skorinos vardu, o kukli atminimo lentelė byloja, jog pastatyta ji Baltarusijos Prezidento Aleksandro Lukašenkos valia. Už 1,5 euro galima liftu pasikelti ant 23 aukštų bibliotekos stogo ir apžvelgti Baltarusijos sostinę nuo čia įrengtos apžvalgos aikštelės. Jeigu ne kur – ne – kur besimatantys pravoslaviško stiliaus bažnyčių bokštai, vargu ar atspėtumėm, jog esame potarybinės slaviškos respublikos sostinėje. Šiuolaikinis Minskas greičiau primena modernų Centrinės Europos miestą.

Juolab, kad tiesiai priešais Frančesko Skorinos biblioteką, moderniame bebaigiančių statyti dangoraižių kvartale, apie tai ant suolelio mes galime pamąstyti kartu su bronziniu Pablu Picasso…

apie kadaise buvusią galingą bendrą LDK valstybę, apie gerai gyvenančius, bet amžinai nepatenkintus jos gyventojus…apie godumą, išdavystes…apie meilę žmonėms ir patriotizmą. Ne tik apie kubizmo stilių mene.

Saugumas, žmonių draugiškumas ir nuoširdumas, modernumas ir – prieinamos kainos. Ko gero, čia būdingiausi šiuolaikinio Minsko bruožai. Šviesus įspūdis, malonūs prisiminimai.

Žvilgsnis nuo bibliotekos stogo.
Minskas.
2018 08 06.
Kazimieras Juraitis


Jei manote, kad mūsų darbas Jums reikalingas, galite paremti:
„Mūsų Gretas“ – bendraminčių sambūrį. Viešoji Įstaiga „Kaisakas“, LT477300010078090515, aukojant rašyti „auka Mūsų Gretų veiklai“.
Privačiai – Kazimieras Juraitis, LT367300010072535911

Views All Time
Views All Time
18
Views Today
Views Today
1
0 0
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.