2017-10-16 d. signataro Zigmo Vaišvilos, buvusio Seimo nario Audriaus Nako ir žurnalisto Kazimiero Juraičio spaudos konferencija Seime „Dėl Lietuvos žvalgybos vadovų nusikalstamų veikų teismas rekomenduoja kreiptis į prokuratūrą“.

2017-09-19 d. signataras Zigmas Vaišvila ir buvęs Seimo narys Audrius Nakas kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl baudžiamosios bylos iškėlimo LR Valstybės saugumo departamento direktoriui Dariui Jauniškiui ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie LR Krašto apsaugos ministerijos buvusiam vadovui Alvydui Šiupariui dėl šmeižto. 2016 m. kovo 30 d. spaudos konferencijoje Seime D. Jauniškis ir A. Šiuparis paskelbė jų vadovaujamų valstybės tarnybų 2015 m. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“, į kurį pagal neįslaptintą, tačiau Z. Vaišvilai ir A. Nakui atsisakomą teikti informaciją įtraukė signatarus Zigmą Vaišvilą ir Rolandą Paulauską, buvusį Seimo narį Audrių Naką.

Z. Vaišvila ir A. Nakas kreipėsi ir į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį bei Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami skubiai inicijuoti įstatymą dėl Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimų, kuriais LR Seimas š.m. liepos 11 d. per 3 minutes panaikino privataus kaltinimo institutą Lietuvoje, pripažinimo netekusiais galios. Atsakymų iki šiol negauta.

Kazimieras Juraitis:
Spalio 10 dieną Lietuvoje, kaip ir visame civilizuotame pasaulyje, buvo minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Šiai dienai skirtas renginys vyko visose šalies mokymo ir švietimo įstaigose. Peržvelgus bent 50 – ies tokių renginių darbotvarkę matosi, kad valstybės mastu į visuomenės geros psichikos sveikatos precencijos būtinųjų sąlygų aptarimą neptariami tokie socialinio bendravimo atributai, kaip Tiesos sakymas, geranoriškumas, mandagumas. Matyt, taip yra todėl, kad šios sąlygos priskiriamos savaime suprantamiems dalykams, kurie sąlygoja gerą tiek paskirų piliečių, tiek visos visuomenės psichikos sveikatą.

Kaip geros visuomenės psichikos sveikatos sudėtinė dalis, Lietuvoje jau nemažą laiką veikia ir smurto šeimoje, švietimo įstaigose ilgalaikės programos.

Niekur, nei vienu atveju neteko matyti, kad būtų aptariama smurto Seime problema. Ar taip yra todėl, kad toks smurtas neegzistuoja, ar tokio klausimo nebuvimas įrodo, jog toks smurtas Seime itin iškerojęs, t.y. smurto aukos Seimo nariai bijo savo kankintojų – smurtautojų, ir todėl tokius atvejus slepia, kad išvengti papildomų kankinimų – patyčių, neteisingų apkalbų, melagingų kaltinimų ir pan.? O smurto Seime rezultatu tampa plintantis smurtas visuomenėje, ir išgydyti pasekmės, nenaikinant priežasties – neįmanoma. Bandyti tą ignoruoti – tas pat, kas smurtą patyrusį vaiką vis grąžinti pas smurtaujančius tėvus ir tikėtis, kad reikalas išsipręs savaime.

Psichiatras Linas Slušnys, 2016 m. rugsėjo 19 dieną dienraštyje 15 min. teigia, jog 80 procentų atsakomybės už patyčias mokyklose tenka tėvams. Jeigu išvestume socialinių santykių modelių analogijas, Seimą veikiausiai galima būtų prilyginti tėvams, o piliečius – vaikams. Nes būtent Seimas visuomenei, kaip ir tėvai šeimoje, nustato pagrindines elgesio, tarpusavio santykių taisykles valstybėje. Jau minėtą straipsnį parašė tas pats psichiatras Linas Slušnys, kuris yra ilgametis Landsbergio fondo valdybos narys ir buvęs ilgametis žurnalistų etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas.

Nei viename šiai dienai skirtame renginyje neaptikau suicidų Lietuvoje aptarimo. O juk būtent Lietuva pagal savižudybių skaičių užtikrintai pirmauja Europoje, o pasaulyje įeina į pirmąjį penketuką. Tai – valstybinio psichikos sveikatos centro 2016 metų duomenys.

Būtent šitoje šviesoje ir norėčiau pateikti savo klausimą, t.y. apie Vilniaus miesto apylinkės teismo neteisėtą vengimą priimti teisme privataus kaltinimo skundą prieš Seimo narę Rasą Juknevičienę.

Prieš parą paviešinome publicistinį filmą, kuriame buvęs Sausio 13 -osios Brolijos vicepirmininkas, mokslininkas, buvęs tremtinys Algirdas Šukys pasakoja apie Vytauto Landsbergio šalininkų politinės kovos būdus ir metodus. Pirmą kartą iš tiesioginio liudininko pasakojimų sužinojome, kaip apie 1990-uosius veikė vadinamos „megztosios beretės“ – smogiamieji psichologinio ginklo būriai, kurie pagal instrukcijas ir komandą psichologiškai naikindavo Vytauto Landsbergio konkurentus. Manau, kad daug kam netikėta Vytauto Landsbergio sėkmė didele dalimi priklauso nuo to, kad jis vienintelis sėkmingai išnaudojo šį psichologinį ginklą – „megztąsias beretes“. Lietuvos bėda ir nelaimė ta, jog tos metodikos niekur neišnyko, iškovojus Nepriklausomybę, o persikėlė į Seimą, kur maža, bet gerai organizuota, drausminga ir agresyvi mažuma sėkmingai naudoja psichologinio teroro priemones, taip formuodama Seimo darbotvarkes, klausimų priėmimą.

Views All Time
Views All Time
22
Views Today
Views Today
1
0 0