Visa tiesa apie Elektrėnus

Tada saulė tekėjo ir leidosi, vėjai kilo ir rimo, upės ištekėjo ir įtekėjo… Tada vidury lauko grūšelė augo, devyniaragis elnias lakstė, ugneles mėtė… Tuo metu drąsūs virto ąžuolais, silpni drebulėm drebėjo, nuskriausti sedulėlėm dejavo. Tuo metu kas trečias išeidavo į pasaulį laimės ieškoti, dvylika brolių į juodvarnius pavirto. Tada gyveno žmonės. Jie sapnuose ateitį matė, žvaigždėse metus skaičiavo, vėjų mintis skaitė, upėmis vagą brėžė… jau tada jie žinojo, kad dangaus mėlynę perskros Lietuvos elektrinės kaminai, kad iškils Elektrėnų mūrai, kad būsime mes – elektrėniečiai…
Dabar esame mes, galvojame apie praeitį, kuriame ateitį, apie tai sekame pasaką-legendą…
Tris kartus1 žemė kovojo su šalčiu, vanduo kilo ir slūgo, upės plačiai plukdė vandenis. Kai ne geležį, ne žalvarį, ne auksą kalė, o akmenį į akmenį tašė, gyveno žmonės, kurie kalnus pylė, su priešais kovojo, o jų ainiai lietuvių gentis pažinojo. Per tuos kalnus kalnelius, per šilų šilus sraunia upe didžiavyriai keliavo. Daug girdėjo, dar daugiau žino srauni upelė, daug matė mėlyni pušynai2. Čia ginklai tarškėjo, motinų ašaros upeliais tekėjo, dievai3 laimę ir prakeiksmus siuntė. Ir ponai, ir generolai žemę trypė, upės vandeniu prausėsi.
Daug vandens nutekėjo, kol pasaulis išgirdo apie galiūnų galiūno gimimą. Išsigando visi žmonės, bėgo į pašalius, stebėjosi. Gąsdino kaimų žmones burzgimas, riaumojimas, plieno skambėjimas. Nejauku paprastam žmogeliui galiūno pašonėje. Baugino žmones trys didžiuliai ragai, kurie nenumaldomai stiebėsi į dangų. Drebėjo žmonės matydami tvirtą kūną, nusagstytą laidų laidelių, strypų strypelių. O galiūno besočio būta! Jis ežerais4 vandenį gėrė, pievomis5, miškais6 ir kaimais7 pusryčiavo, kalnais8 ir aukštumomis pietavo, salomis9 ir pusiasaliais10 vakarieniavo, upėmis11 užsigėrė… O kai gerai pasisotino, sugriaudėjo suriaumojo milžinas12. Netrukus sutvisko galiūnas skaisčia šviesa, dalino šviesą ir į dešinę, ir į kairę. Patiko žmonėms galiūno dovanos. Žmonių baimė ir pyktis išgaravo. Plačiai nuskambėjo posmai apie galiūną. Ir skambėjo dainos apie stipruolį. Ir kaip nekalbėsi, ir kaip nedainuosi apie jį! Kas minutę, kas valandą, kas dieną, kasmet galiūnas augo13, plėtėsi, stiprėjo… Pas galiūnų galiūną plūdo žmonės, kas pasidairyti, o kai kas ir įsikurti ketino. Įsikūrę žmonės galiūno garbei ir vietovę pavadino14. Patiko žmonėms galiūnas. Daugelis čia pasiliko: namus statė, šeimas kūrė ir su galiūnu draugiškai sutarė. Visko čia užteko ir šviesos, ir šilumos.
Sako, kad jau 40 metų galiūnų galiūnas taip su žmonėmis bičiuliaujasi. Džiaugiasi ir seneliai, ir tėvai, ir vaikai galiūno kaimynystėje. Vaikai pasakas15 ėmė kurti, dainas16 dainuoti. Sako, čia galima sutikti daug gerų žmonių, pasiklausyti daug įdomių pasakojimų. Kalbama, kad ir dabar čia nieko netrūksta. Sako, kad kol galiūnas gyvens, tol ir žmonėms bus gera.
Pranašaujama, kad dar daugiau metų visi čia draugiškai gyvens. Ateik, pasisvečiuok, susipažink! Alų midų gersi, burnoj neturėsi, per barzdą nevarvės.

1.
Trečiojo ledynmečio metu dabartinę Elektrėnų teritoriją dengė vidurinysis iš trijų į Lietuvą atslinkusių ledyno liežuvių. Vieno jų galas siekė dabartinėse Elektrėnų mariose „paskendusį” Anykštos ežerą. Tirpstant ledynui, susiformavo didžiulis prieledyninis ežeras, gerokai didesnis nei dabartinės marios. Didžiulis ežeras (marios) čia tyvuliavo ne mažiau kaip 300 metų. Po to marios ėmė sekti, o negiliame jų dugne gulė smėlis. Tuos laikus šiandien primena į vakarus nuo miesto ir elektrinės smėlėtoje dirvoje ošiantys pušynai. Galiausiai Strėva, gilindama savo vagą, marias dar labiau nusekino, ir jų vietoje liko tik keli ežerai. Senųjų Anykštos, Puikino, Jagudžio ir kelių mažesnių ežerų pakrantėse žmonės apsigyveno jau akmens amžiuje. Tai liudija iki mūsų dienų apylinkėse išlikę gerokai apardyti Alynkos, Perkūnkiemio, Gojaus pilkapiai. Archeologinių kasinėjimų rezultatai leidžia manyti, kad pirmaisiais mūsų eros amžiais čia gyveno viena iš jotvingių genčių.

2.
Ankstyvaisiais Lietuvos valstybės gyvavimo amžiais senieji Elektrėnų apylinkių gyventojai atsidūrė vieno iš svarbiausių administracinio ir politinio centro (Trakų) įtakos sferoje. Nuo XIV amžiaus mūsų apylinkės priklausė Trakų kunigaikštystei, menančiai garbingus Gedimino, Kęstučio ir Vytauto vardus, o nuo 1403 metų – Trakų vaivadijai. Mūsų protėviai tiesiogiai ar netiesiogiai buvo didžiųjų praeities įvykių liudininkai. Pro čia į Vilnių bei Trakus ėjo senieji keliai, kuriais dažnai traukdavo Vokiečių ordino kariuomenė. 1348 metais už keliolikos kilometrų nuo dabartinių Elektrėnų, prie Strėvos, įvyko didžiulis mūšis, kuriame galvas padėjo keli tūkstančiai lietuvių, tarp jų ir vienas Gedimino sūnų – Narimantas.

3.
Senąją lietuvių religiją primena vietovardžiai. Žinomiausias iš jų – Perkūnkiemis. Kaimas, kurio žemėse šiandien stovi elektrinė, iki šio amžiaus buvo žinomas kaip bajorkaimis (akalica).

4.
Dabartiniame Elektrėnų tvenkinyje išnyko Puikino, Jagudžio, Anykštos, Nendrynėlio, Sūrio, Pernokės, Paežerėlio, Kapuštėlio, Vilkogalio, Dumbliuko, Šlechčionkos ežerai ir ežerėliai.

5.
Tvenkinio vandeniu užlietos Žagarinės, Prancūzų, Nomiškio, Polimo, Šilelio, Peliūsos, Miškaraisčio, Ilgaraisčio, Balčiaraisčio, Povaraisčio, Ąžuolapievio, Aukštašilio, Margaraisčio pievos.

6.
Paskendo Žvėrinčiaus, Gojaus, Šarkinės miškai.

7.
Iškelti Perkūnkiemio, Anykštų, Gojaus, Rungių, Mažiklės, Petravičių, Alynkos, Šarkinės, Raistinės ir kt. kaimai.

8.
Elektrėnų dirbtiniame tvenkinyje pradingo Aukštamiškio, Balno, Bendrinio, Dubijos, Pajaurio, Majoko, Raudonėlio, Tabūno kalnai ir aukštumos.

9.
Elektrėnų marių vanduo užliejo Rojaus (Gandrų), Ginėjos, Grigainių, Budinės, Kirų salas.

10.
Išnyko Varnakampio, Vėjų vartų, Galų, Kampų pusiasaliai.

11.
Vandens gausybėje pradingo Rungos, Pakriokšnio, Skersės, Gražialiaukos, Dumblės, Prakusos, Jagudinio upeliai.

12.
Elektrinėje keliasdešimt metrų aukščio katilai, vamzdynų labirintai, turbinos, generatoriai… Geriausiu metu elektrinėje veikė aštuoni energetiniai blokai – keturi po 150 tūkst. kilovatų, keturi – po 300 tūkst. kilovatų galingumo.

13.
1960m. balandžio 18d. – Lietuvos KP CK ir Lietuvos Ministrų Tarybos nutarimas dėl Lietuvos VRE statybos.
1960m. gegužės mėn. – pirmųjų statybininkų atvykimas.
1960m. liepos mėn. – iškeltas pirmasis kubinis metras grunto iš daubos pagrindiniam elektrinės pastatui.
1960m. gruodžio mėn. – pastatyti pirmieji gyvenamieji Elektrėnų namai.
1961m. liepos 18d. – iškilmingai padėtas kertinis akmuo elektrinei.
1962m. vasario mėn. – pastatyta pirmoji pagrindinio pastato kolona.
1962m. gruodžio 30d. – pradėjo veikti pirmasis 150 tūkst. kW galingumo energetinis blokas.
1963m. lapkričio 4d. – pradėjo veikti antrasis energetinis blokas.
1964m. rugsėjo 12d. – pradėjo veikti trečiasis energetinis blokas.
1965m. rugpjūčio 18d. – pradėjo veikti ketvirtasis energetinis blokas.
1967m. birželio 22d. – pradėjo veikti penktasis 300 tūkst. kW galingumo energetinis blokas.
1968m. birželio 30d. – pradėjo veikti šeštasis energetinis blokas ir užbaigta statyti I elektrinės eilė.
1970m. balandžio 13d. – Lietuvos VRE suteiktas V. Lenino vardas.
1971m. sausio 6d. – už sėkmingą aštuntojo penkmečio užduočių įvykdymą elektrinė apdovanota Darbo Raudonosios vėliavos ordinu.
1971m. gruodžio 29d. – pradėjo veikti septintasis energetinis blokas.
1972m. rugsėjo 28d. – pradėjo veikti aštuntasis energetinis blokas, elektrinė pasiekė projektinį galingumą.

14.
1962 m. balandžio 19d. duotas Elektrėnų vardas. Vardas dirbtinis, su gyvenamųjų vietų vardams būdinga priesaga „-ėnai”, padaryta iš bendrinio žodžio elektra. Tuo, matyt, norėta įamžinti anuo metu didžiausią Lietuvos elektrinę.

15.
Seniai, seniai, tų laikų niekas jau neatsimena, buvo kaimas. Tame kaime gyveno moteris, vardu Elena, bet ją visi vadino Ele. Vieną rytą ta moteris rinko krienus. Šalia jos sukiojosi mažas berniukas.
netoliese buvo ponaitis. Tai buvo labai svarbus žmogus. Jis statė miestą, bet pavadinimo tam miestui dar nebuvo sugalvojęs. Ponaičiui šovė mintis: „Pirmas mažylio ištartas žodis ir bus miesto pavadinimas”.
Moteris Elė kruopščiai kasė žemę ir rinko krienus, o mažylis vis sukiojosi aplinkui. Sukiojosi, bet iš jo lūpų – nė žodelio. Staiga mažylis sužiuro ir džiaugsmingai kad pradės rėkti:
-Ele, trienai! Ele, trienai!
Ponaičiui pasigirdo, kad vaikas šaukia: „Elektrėnai, elektrėnai…”. Apsidžiaugė ponaitis, kad išgirdo berniuką šaukiant, pagalvojo, kad labai skambus pavadinimas ir pavadino naująjį miestą Elektrėnais.

* * *

Kitados buvo tokia laukymė. Ten sukiojosi daugybė šarkų. Jos buvo labai draugiškos – gyveno viename dideliame lizde. Lizdas buvo didelių dideliausias. Tame lizde visos šarkos kiaušinius dėjo. Kiaušinių buvo daugybė.
Šiltą pavasario dieną, kai mamos šarkos išskrido pasižvalgyti, prie lizdo atsėlino lapė. Strykt gudruolė ant lizdo krašto. Lizdas keberiokšt apvirto.
Niekas atverst lizdo nepajėgė. Apsamanojo, apžėlė lizdas ir kalnu pavirto. Šarkoms sunku buvo susitaikyti su netektimi. Jos nepaliko savo lizdo ir vis suko garsiai čiauškėdamos ir savo nelaimę apraudodamos.
Dar ir dabar yra tas kalnas. Stovi ant to kalno keletas namų – Šarkinės gatvė. Čia labai dažnai sukinėjasi šarkos. Jos vis dar tikisi, kad kas nors joms padės atversti lizdą.

16.
Ten,
kur liūliavo Jagudis, Dumbliukas,
tekėjo Runga ir Strėva,
Žvėrinčiui stūgavo vilkai…
Toje vietoje dabar didžiuliai Elektrėnų kaminai.

* * *

Statės elektrinė
Augo pamažu
Ir pradėjo dirbti visu pajėgumu.
Tiesės gatvės,
kėlėsi nameliai,
mokykla,
vaikų darželiai,
parduotuvių vis daugėjo –
žmonės veikti ką turėjo.
Jachtų klubas,
čiuožykla –
pramogauti kur yra.
kiek toliau,
ten,
ant kalvos,
kviečia ratas apžvalgos.
Kai atrakcionų padaugėjo,
vis daugiau žmonių čia ėjo.
Visi linksmintis galėjo,
niekas neliūdėjo.
Miestas augo ir didėjo,
mokyklos jau trečios reikėjo.
Joje mokausi ir aš,
Tas,
kuris parašė
šias eiles.

* * *
Prieš daugelį metų
ant kranto Strėvos
pradėta statyti
elektrinė Lietuvos.
Ir ėmė stiebtis kaminai grakštuoliai,
o aplinkui ir namai gražuoliai.
Pasodino parką,
didelį ir gražų,
ir mokyklą pirmą vaikams atidarė.
Ledo rūmai čia jau stovi –
čiuožinėki, kiek tik nori!
O šalia vaikų pasaulis
po šilta šiltute saule.
Leidžia laiką čia vaikai
visada labai linksmai.
Ežero krantai šilti,
maudos čia visi visi!
Jei keliautumėt pro šalį,
tai užsukite išties!

Vaida Milevičiūtė

Views All Time
Views All Time
4571
Views Today
Views Today
1

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

+ 60 = 66