Dvarų padėtis Lietuvoje apverktina. Jie masiškai nyksta, o tų, kuriuos įsigyja nauji šeimininkai, atstatymas labai suvaržytas neprotingais draudimais.

Kadaise dvarai vaidindavo kultūrinių centrų vaidmenį. Saldutiškių dvarui šia prasme pasisekė. Nes jį įsigijo Arūnas Svitojus, didelis kultūros paveldo puoselėtojas ir dvaro, kaip aplinkinės gyventojų bendruomenės gyvenimo centro, idėjos puoselėtojas.

Naujasis Saldutiškio dvaro savininkas mano, jog Lietuvos ateitis už 70 metų priklauso nuo to, kokius pagrindus padėsime tai ateičiai šiandien. Privalome kurti Lietuvos ilgalaikės, kuo tolimesnės ateities Viziją. Ir pagal tą Viziją turi būti daromi šiandieniniai politiniai sprendimai, o ne pagal trumpalaikius, dažnai vienkartinius mažareikšmius poreikius ir siaurų visuomenės grupių interesus.

Beje, tvarkydami dvarą, naujieji šeimininkai rado daug istorinių reliktų, dokumentų. Tarp jų – Belvederio pienininkystės technikumo absolventų Smetonos valdymo laikotarpio laidos baigimo nuotrauką. O bene egzotiškiausias radinys – 100 metų senumo kareivio laiškas, užkritęs į sunkiai pasiekiamą vietą ir atrastas tik dabar…

Saldutiškio dvarui pasisekė.
Arūnas Svitojus.
2017 10 27

Views All Time
Views All Time
84
Views Today
Views Today
1
0 0
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.