Nesibaiga Skripalių nuodijimo istorija.Buvo paskelbta, kad žinoma, kas užtepė nuodų ant Skripaliaus buto durų rankenos. Anglai sako, kad tą padarė du saugumiečiai Petrovas ir Baširovas. Beje, versijų anglai buvo pateikę daugybę. O šios versijos įvykių seka tokia.

Paskelbiama, kad žinoma, kas ant durų rankenos užtepė tas dujas, t.y. Baširovas ir Petrovas. Toliau Europoje skelbiama, kad Skripalius buvp keturių saugumo tarnybų agentas. Tame tarpe – ir Estijos. Estija gi nuo šio pareiškimo skubiai atsižengnojo. Nepaisant to, faktai kaupiasi. Rusai perdaug nesiskubina, ir po kelių dienų ištraukia tuos Petrovą su Baširovu, o Margarita Simonian, „Rusia Today“ viršininkė, paima iš jų interviu. Da po kelių dienų anglai paskelbia, kad tikroji Baširovo pavardė– Čepyga. Ir ne šiaip sau Čepyga, o pulkininkas ir oficalus Rusijos valstybės Didvyris. Pasirodo, kad tie Baširovas– Čepyga su Petrovu, kai buvo Londone, siautė su prostitutėmis, narkotikais ir kitais linksmų rusų atributais. Tokią įvykių versiją mums pateikė oficialūs šaltiniai.

Išeitų, klad du neeiliniai rusų agentai atvyko į Solsberį, kad vidury dienos ant Skripalaus buto durų rankenos užteptų nuodų „Novičiok“. Taip teigia Didžiosios Britanijos premjerė Tereza Mej.

Šis triukšmas labai primena Jugoslavijos bombardavimo ir Irako sunaikinimo laikus. Tuomet pirmieji asmenys ir pasaulio žiniasklaida trimitavo apie „faktus“, už kuriuos vėliau atsiprašė.

O pagal elementarią logiką, Skripaliaus namai turėjo juk būti filmuojami, nes skelbiama, kad jis buvo neeilinis žmogus. Ir jeigu tokių filmavimo kamerų nebuvo, tai kodėl nebuvo? O jeigu buvo – tai kur video iš tų kamerų?

Dar vieną klausimą užduoda buvęs Anglijos diplomatas Kreig Miuley: Skripalai iš namų išėjo 9:15, ir daugiau negrįžo. O Baširovas ir Petrovas policijos duomenimis į Solsberį atvyko 11:48. Vadinasi, užtepti nuodus galėjo tik po 12 valandos.“Kol nėra atsakymo į šį klausimą, aš atsisakau tikėti oficialia versija“, – sako buvęs diplomatas.

Pridėtume:reikalas čia neaaiškus. Aišku tik, kad anglai kažką čia rezga.

Ištrauka iš autorinės signataro Rolando Paulausko laidos „Kas čia daros“ Nr.9.


Jei manote, kad mūsų darbas Jums reikalingas, galite paremti: Viešoji Įstaiga „Kaisakas“, LT477300010078090515, aukojant rašyti „auka“, jei turite omeny kažką konkrečiai, nurodykite, kam. Ačiū . Privačiai – Kazimieras Juraitis, LT367300010072535911, PayPal: kazimieras.juraitis@gmail.com

Views All Time
Views All Time
24
Views Today
Views Today
1
0 0
Rolandas Paulauskas

Žurnalistas, politinis ir visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Gimė 1954 m. rugpjūčio 6 d. Kretingoje.

1958–1962 m. gyveno Intoje.

1962–1964 m. mokėsi Kretingos pradinėje mokykloje.

1964–1972 m. Kauno 5-ojoje vidurinėje mokykloje.

1972–1974 m. studijavo Kauno politechnikos institute.

1972–1988 m. buvo įvairių muzikinių kolektyvų vadovas.

1988–1990 m. Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete.

1989–1991 m. laikraščio „Kauno aidas“ redaktorius.

1990–1996 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete.

1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas.

1993–1996 m. Lietuvos televizijos visuomeninių programų direktorius.

„Nebuvau spaliuku, pionieriumi, komjaunuoliu, komunistu, bet buvau Kauno Sąjūdžio Tarybos nariu, Sąjūdžio Seimo nariu, Sąjūdžio Seimo politinės komisijos nariu. Esu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. LR Aukščiausiojoje Taryboje pristačiau ir apgyniau nutarimą „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“, kurio pagrindu atsirado dabartinė Lietuvos Konstitucija. Buvau vienas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengėjų. Rengiau ir vedžiau pirmąsias Sąjūdžio laidas iš Kauno (1989–1990), LRT laidas „Kas geresnio, premjere?“, „Geltona. Žalia. Raudona“, Kauno TV „Kas geresnio, kauniečiai?“. Buvau pirmųjų Sąjūdžio renginių Kaune: Juodojo Kaspino dienos (1988 08 23), Tautinės vėliavos iškėlimo, iškilmių Vasario 16-ajai paminėti (1989–1990), scenarijaus autorius ir režisierius.“

Kelių dešimčių dainų („Pabudome ir kelkimės“ ir kt.) muzikos autorius.

„Kas mes – tarnai ar šeimininkai savo valstybėje?“ Išmokime pasirinkti, o ne paklusti. Lietuva – prioritetas, Europos Sąjunga – antrajame plane.

1988 m. lapkritį Sąjūdžio seime signataras Rolandas Paulauskas nebalsavo už Konstitucijos projektą, kuriuo numatytas Lietuvos suverenitetas TSRS sudėtyje.

1990 m. balandį Aukščiausiojoje Taryboje Rolando Paulausko ir jo bendraminčių dėka buvo užblokuota pateikta įstatymo pataisa, leidžianti parduoti žemę užsieniečiams. Tada gimė pardavimo šalininkų argumentas „žemės juk niekas neišveš“.

1992 m. pradžioje Rolandas Paulauskas Aukščiausiajai Tarybai pristatė ir apgynė nutarimo projektą „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“. Šio nutarimo pagrindu buvo suburta Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto rengimo grupė, kurioje dalyvavo ir Rolandas Paulauskas. Šia Konstitucija vadovaujamės ir šiandien. Joje signatarui pavyko įtvirtinti garsųjį 47-ąjį straipsnį, apsaugantį Lietuvos žemę nuo pardavimo užsieniečiams.

1993 m. sukūrė televizijos filmus laidų ciklui „Kelionė į Ramuvą“.

1996 m. siekiant apsaugoti 47-ą straipsnį Konstitucijoje (į šį straipsnį nuolat kėsintasi), Rolandas Paulauskas su bendraminčiais inicijavo referendumą prieš žemės pardavimą užsieniečiams. Surinko 280 tūkst. parašų. Pritrūko vos 20 tūkst., kad Lietuvos žemė būtų apginta. Šių metų Žemės referendumas – ano referendumo loginė tąsa. Lietuvos žemę ir kitus suverenios Lietuvos atributus (valiutą, kalbą) Rolandas Paulauskas gynė visose savo radijo ir televizijos laidose.

1997–2000 m. UAB „Geltona“ reklamos projektų vadovas.

2000–2014 m. įvairių įmonių valdybos narys.

2009–2014 m. politinių diskusijų „Naktigonė“ rengėjas ir vedėjas.