Lietuvos valstybingumo atgavimo 100-čiui laikraščio „Respublika“ redakcijoje Gediminas Jakavonis kalbino Nepriklausomybės Akto signatarą Rolandą Paulauską.

Pirmiausia, kas taisytina mūsų kalbose, skirtose šiai šventei – tai akcentai. Mat Lietuvos valstybingumas trunka gerokai ilgiau, negu 100 metų. Apie Lietuvos valstybingumą mes pradedame kalbėti jau nuo karaliaus Mindaugo, t.y. nuo XIII amžiaus, laikų.
O Žalgirio (Griunvaldo) mūšyje 1410 m. liepos 15d., jungtinė Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė sumušė suvienytas Vakarų Europos pajėgas, apjungtas Teutonų ordino.

Iki Liublino Unijos (1569 m. liepos 1 d.) tai ir buvo Lietuvos klestėjimo viršūnė tiek teritorine, tiek suvereniteto prasme. Tuo laikotarpiu Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) valdė teritoriją „nuo jūros iki jūros“, t.y. nuo Baltijos iki Juodosios jūrų. Ir buvo maksimaliai nepriklausoma, suvereni. LDK kūrė lietuvių, prūsų, lenkų, baltarusių, rusų tautos. O Pirmajame Lietuvos Statute, parašytame senąja slavų kalba 1529 metais, sakoma, kad Lietuva – tai lietuvių, rusų ir žemaičių valstybė.

Dažnai painiojamos valstybingumo ir suvereniteto sąvokos. Nuo Liublino unijos iki Žečpospolitos III-ojo padalinimo 1795-ais Lietuva valstybingumą turi, bet suverenitetas jau apribotas. Abiejų Tautų Respublika (Žečpospolita) subyrėjo, nes buvo perdėm demokratiška, sunkiai valdoma valstybė – kiekvienas Seimo narys (bajoras) galėjo „liberum veto“ teise užblokuoti bet kokį sprendimą. O ją supo stiprios autokratinio valdymo monarchinės valstybės, kurios galiausiai Respubliką ir pasidalijo.

Paradoksalu, kad praradus valstybingumą, pradėjo aiškėti lietuvių tautos identiteto bruožai. Ir nors iki pat XX a. pradžios lietuviai savo valstybės neturėjo, buvo Rusijos Imperijos sudėtyje, bet jie susiformavo kaip atskira tauta.

Views All Time
Views All Time
12
Views Today
Views Today
1
Rolandas Paulauskas

Žurnalistas, politinis ir visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Gimė 1954 m. rugpjūčio 6 d. Kretingoje.

1958–1962 m. gyveno Intoje.

1962–1964 m. mokėsi Kretingos pradinėje mokykloje.

1964–1972 m. Kauno 5-ojoje vidurinėje mokykloje.

1972–1974 m. studijavo Kauno politechnikos institute.

1972–1988 m. buvo įvairių muzikinių kolektyvų vadovas.

1988–1990 m. Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete.

1989–1991 m. laikraščio „Kauno aidas“ redaktorius.

1990–1996 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete.

1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas.

1993–1996 m. Lietuvos televizijos visuomeninių programų direktorius.

„Nebuvau spaliuku, pionieriumi, komjaunuoliu, komunistu, bet buvau Kauno Sąjūdžio Tarybos nariu, Sąjūdžio Seimo nariu, Sąjūdžio Seimo politinės komisijos nariu. Esu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. LR Aukščiausiojoje Taryboje pristačiau ir apgyniau nutarimą „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“, kurio pagrindu atsirado dabartinė Lietuvos Konstitucija. Buvau vienas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengėjų. Rengiau ir vedžiau pirmąsias Sąjūdžio laidas iš Kauno (1989–1990), LRT laidas „Kas geresnio, premjere?“, „Geltona. Žalia. Raudona“, Kauno TV „Kas geresnio, kauniečiai?“. Buvau pirmųjų Sąjūdžio renginių Kaune: Juodojo Kaspino dienos (1988 08 23), Tautinės vėliavos iškėlimo, iškilmių Vasario 16-ajai paminėti (1989–1990), scenarijaus autorius ir režisierius.“

Kelių dešimčių dainų („Pabudome ir kelkimės“ ir kt.) muzikos autorius.

„Kas mes – tarnai ar šeimininkai savo valstybėje?“ Išmokime pasirinkti, o ne paklusti. Lietuva – prioritetas, Europos Sąjunga – antrajame plane.

1988 m. lapkritį Sąjūdžio seime signataras Rolandas Paulauskas nebalsavo už Konstitucijos projektą, kuriuo numatytas Lietuvos suverenitetas TSRS sudėtyje.

1990 m. balandį Aukščiausiojoje Taryboje Rolando Paulausko ir jo bendraminčių dėka buvo užblokuota pateikta įstatymo pataisa, leidžianti parduoti žemę užsieniečiams. Tada gimė pardavimo šalininkų argumentas „žemės juk niekas neišveš“.

1992 m. pradžioje Rolandas Paulauskas Aukščiausiajai Tarybai pristatė ir apgynė nutarimo projektą „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“. Šio nutarimo pagrindu buvo suburta Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto rengimo grupė, kurioje dalyvavo ir Rolandas Paulauskas. Šia Konstitucija vadovaujamės ir šiandien. Joje signatarui pavyko įtvirtinti garsųjį 47-ąjį straipsnį, apsaugantį Lietuvos žemę nuo pardavimo užsieniečiams.

1993 m. sukūrė televizijos filmus laidų ciklui „Kelionė į Ramuvą“.

1996 m. siekiant apsaugoti 47-ą straipsnį Konstitucijoje (į šį straipsnį nuolat kėsintasi), Rolandas Paulauskas su bendraminčiais inicijavo referendumą prieš žemės pardavimą užsieniečiams. Surinko 280 tūkst. parašų. Pritrūko vos 20 tūkst., kad Lietuvos žemė būtų apginta. Šių metų Žemės referendumas – ano referendumo loginė tąsa. Lietuvos žemę ir kitus suverenios Lietuvos atributus (valiutą, kalbą) Rolandas Paulauskas gynė visose savo radijo ir televizijos laidose.

1997–2000 m. UAB „Geltona“ reklamos projektų vadovas.

2000–2014 m. įvairių įmonių valdybos narys.

2009–2014 m. politinių diskusijų „Naktigonė“ rengėjas ir vedėjas.

0 0