Ričardas Auglys – liudytojas, teigiantis, jog TSRS sistemoje kolaboravę Lietuvos piliečiai dabar kolaboruoja ir naujoje santvarkoje.

Jam būnant spaliuku, kiekvienas metais, vaiką išstatydavo prieš visą išrikiuotą mokyklą kapinėse, ir viešai psichologiškai kankindavo. „Šio vaiko senelis buvo buržuazinis nacionalistas ir žudė komjaunuolius“ – septynis metus per Vėlines kartodavo vėliau tapusi aktyvi Sąjūdžio narė, apdovanota paties prezidento V.Adamkaus, rašytoja Elena Mezginaitė. Komjaunuolių žudyme dalyvavę asmenys viešų egzekucijų metu tvarkydavo savo artimųjų kapines. Tuo tarpu Ričardo senelis buvęs ištremtas į Sibirą dėl daug menkesnių „nusikaltimų“ tarybinei santvarkai, t.y. kad buvo dvaro ūkvedys ir ūkininkas. O tėvas buvo partizanu, vėliau už tai ištremtas į Vorkutą.

Dalis taip vadinamų partizanų buvo paprasčiausi banditai, kurie prisidengę partizaniniu judėjimu, plėšdavo žmones. Liudytojo tvirtinimu, toks buvęs Vyčio apygardoje veikęs Krištaponio būrys. Krištaponiui žuvus, būriui vadovavo Antanas Žilys, slapyvardžiu Žaibas. Žaibas pats likvidavęs banditus, apie kuriuos pranešė enkevedistas Algimantas Žibaitis. Prasidėjus „perestrojkai“ („Sąjūdis“ lietuviškai – aut.), buvę TSRS režimo kolaborantai puolė uoliai tarnauti naujai santvarkai. Dažniausiai jie ir būna sumanytojais tokių drastiškų projektų, kaip paminklų naikinimas, istorijos perrašymas. Ričardas Auglys teigia, jog ypač ryškius kolaboravimo atvejus būtina viešinti, nes tik taip galima apsaugoti visuomenę nuo jų siautėjimo visais laikais bei santvarkomis.Tokios istorijos nebūna paprastos. Būtent todėl ir negalima tylėti.

Views All Time
Views All Time
44
Views Today
Views Today
1
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.

0 0