Sveiki, gerb. ponai ir ponios verslininkai ir verslininkės. Daugelis iš jūsų nelabai domisi politika. Bet yra auksinis posakis: jei tu nesirūpinsi politika, tai ji pasirūpins tavimi. Dar prieš kelis metus ir aš, Kazimieras Juraitis, politika nesidomėjau. Galvojau, kad Lietuvos Nepriklausomybė ir Laisvė – savaiminiai dalykai, kurių puoselėti daugiau jau lyg ir nereikia. Užsiimdavau socialiniais, kultūriniais projektais. Bet visad susidurdavau su keistu reiškiniu: darai valstybei svarbų darbą, o valdininkams – neįdomu. Kreipiesi į Seimo narius – o jiems dažniausiai – taip pat visiškai neįdomu.

Dabar turiu krūvas įrodymų, kad Seimu save vadinanti grupė draugų, nesvarbu kaip ji besivadintų – tai parazitinis darinys, kurie kuo toliau, tuo labiau griauna Lietuvos valstybingumą. Jų tarpusavio rietenos, apdangstytos gražiais žodžiais ir politiniais lozungais, dažniausiai vyksta ne dėl Lietuvos valstybės gyvenimo pagerinimo, o dėl taip vadinamų „Europinių pinigų įsavinimo“, dėl to, kad galėtų ir toliau riebėti mūsų visų sąskaita, ir imituojant valstybės valdymą.

O svarbiausia – to gyvenimo ir pagerinti neįmanoma. Nes kažkiek padoresnis žmogus, patekęs į Seimą – paskęsta senbuvių profesionaliai išmokusių parazituoti veikėjų skleidžiamo emocinio ir psichologinio purvo kloakoje. Vyrauja viena nuomonė, diskusijų nėra. Grįžo TSRS laikai, tik su dar didesne veidmainyste, pagrąžinta parodomosiomis šventėmis ir padabinta trispalvėmis vėliavėlėmis.

Bet koks protesto balsas ar pasiūlymas, kaip pagerinti, ištaisyti esamą padėtį – įvardinama kaip darbas Kremliui. Nesvarbu, kas tai būtų – ar žemės referendumas, ar pasiūlymas, kaip pagerinti varganą gyvenimą mokytojams, gydytojams – tai darbas ne Lietuvai, bet Kremliui.

Teisėsauga neveikia, teisingumo nėra, žmonės nusivylę savo valstybe.

Kur toks kelias veda ir kuo tas baigsis? Akivazdu, kad nieko gero būti negali. Tas parazitinis sutvėrimas, vadinantis save valdžia ir imituojantis valstybės valdymą, visiškai sužlugdys valstybę. Tai – tik laiko klausimas, ir kaip giliai mes krisime – priklauso nuo mūsų visų. Ir nuo jūsų, žinoma.

Tie persiriję riebūs katinai, vaidindami Baltijos tigrus, privertė emigruoti trečdalį Lietuvos. Jūs vietoje jų atsivežėt 200 ukrainiečių su baltarusiais. Ar čia tragedija? Lyg ir ne – tiek ukrainiečiai, tiek baltarusiai mūsų broliai, darbo jėga vistiek reikalinga…Verslo prasme jums lyg ir apsimoka, jūs tiems vargdieniams mokant mažiau nei Lietuvos piliečiams. Tačiau tuo jie nusmugdo perkamąją rinkos galią, nes jų pajamos mažesnės. O tikra tragedija tame, kad tie artistai, vaidinantys valdžią, nieko nedaro tendencijoms pakeisti.

Štai pernai vėl emigravo Marijampolės dydžio Lietuvos piliečių minia, apie 40 000. Vietoj jų jūs vėl atsivežėt 10 000, tų pačių ukrainiečių ir baltarusių. O už 8 metų (tk už 8)! Jau prognozuojamas Sodros bankrotas, kai pensininkai galės tikėtis gauti tik 20 procentų atlyginimo. Akivaizdu, kad keičiama valstybės gyventojų sudėtis, jie skurdinami, pensininkai badmiriaus arba negalės susimokėti mokesčių.

Tai Iš ko gi jūs, verslo žmonės, gausite pajamas, jeigu visa Lietuva bus paversta ubagų šalimi? Kurios gyventojai grauž vien duonos kriaukšlius ir masiškai dėvės tik skudurynų drabužiais? maža to, išbadėję išvarginti žmonės darosi pikti. Ir tas pyktis atsigręž prieš jus, tuos, kurie nesidomėjo politika ir per gerai gyvena. Politika tuomet susidomės Jumis per žmonių pyktį. Tuomet jie neprašys, jie reikalaus.

Apie tai reikia kalbėti. Nuolat ir visur. Tam mes ir įkūrėme visuomeninę internetinę televiziją Press Jazz. Kad sukurti nors kažkokią bazę normaliai žurnalistikai, kur ne viena, kur daug nuomonių. Mes dirbame be atlygio, patys nuomojamės patalpas, perkame aparatūrą. Tačiau kad galėtume profesionaliai konkuruoti su parazitinę valdžią aptarnaujančią „vienos nuomonės“ žiniasklaida – mums reikalingi profesionalai, sėdintys studijoje nuo ryto iki vakaro už atlygį.

Kad ir kaip būtų sunku, pasidalinkite pinigais. Vien žmonių parama šio projekto į profesionalų lygį išvesti bus sunku. Be to, juk PressJazz projektas – komercinis. Galima į tai žiūrėti ir kaip į investiciją.

Bankų rekvizitus pamatysite filmo gale, kontaktinius duomenis – taip pat.

Views All Time
Views All Time
38
Views Today
Views Today
1
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.

0 0