Dažnai būna taip, kad žmonės atsisako švietėjišką darbą dirbti kartu, nes juos neigiamai veikia arba kalbančių žurnalistų (politikų) apranga, išvaizda. Kitu atveju juos nervina kai kurie motyvuojantys, deklaratyvūs šūkiai. Tarkim, PressJazz tinklapyje dominuoja šūkis Rasizmui – NE. Tai – klasikinis liberalus šūkis, pirminėje jo atsiradimo fazėje reiškęs protestą prieš juodaodžių engimą ir diskriminaciją, kuriuos vykdė baltieji. Tačiau šiandien jau vyksta atvirkščiai – pilna atvejų, kada diskriminuojama būtent baltoji rasė. Atsisakyti tokio šūkio – reikštų pritarimą baltosios rasės diskriminacijai, prievartinei imigracijai.

Panašiai atsitiko su vaivorykštės spalvų deriniu, kurį kažkada pasiėmė homoseksualai. Ši spalvų gama taip sutapatinta su homoseksualizmo reiškiniu, kad jos panaudojimas normalių žmonių jau tapo nepriimtinu. Tokiu būdu normalūs žmonės patys save paverčia “nenormaliais” marginalais, o ligoniai – paverčiami gyvenimo norma.
Todėl vienintelis kelias pasveikti nuo šios masinės psichozės – atsikratyti emocinių pliūpsnių, kurie atsiranda dėl mus nervinančių šūkių, spalvų, apsirengimo ar išvaizdos.

Mokykimės išgirsti, kas sakoma. O ne “kas pasakė”.

Views All Time
Views All Time
107
Views Today
Views Today
1
0 0