Pranciškus Šliužas, nepriklausomai nuo Žemės Nepardavimo Užsieniečiams Referendumo baigties, buvo vienas geriausių organizatorių. Jis sugebėjo pakelti paskutinę Lietuvos patriotų bangą, kurie ne finansavimo, bet savo tikėjimo dėka sugebėjo surinkti 300 000 Lietuvos piliečių parašų, kad jiems rūpimą klausimą nagrinėtų LR Seimas. Žlugdant šį, paskutinį Lietuvos Piliečių organizuotą Referendumą, tradiciškai pirmu smuiku griežė profesoriaus V. Landsbergio pasekėjai.

Pranciškus Šliužas žuvo labai paslaptingomis aplinkybėmis, palaidotas skubotai. Ypatinga skuba ir būdas, jį laidojant, kai neįmanoma nei patvirtinti, nei paneigti jo žūties aplinkybių, leidžia daryti prielaidą, kad jis buvo nužudytas. Kad persikėlęs gyventi į Vilnių (ką ir ruošėsi daryti), netrukdytų galutiniam Lietuvos sunaikinimui.

Egidijus Baltušis,
2018 09 01


Jei manote, kad mūsų darbas Jums reikalingas, galite paremti:
„Mūsų Gretas“ – bendraminčių sambūrį. Viešoji Įstaiga „Kaisakas“, LT477300010078090515, aukojant rašyti „auka Mūsų Gretų veiklai“.
Privačiai – Kazimieras Juraitis, LT367300010072535911

Views All Time
Views All Time
54
Views Today
Views Today
2
0 0
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.