Už naudojimąsi „Facebook“ – pas darbdavį „ant kilimėlio“

Prie darbo stalo – jokių „Skype” ar „Facebook” programų. Plečiantis tarptinkliniam bendravimui, vis daugiau darbdavių savo įmonėse sukuria naują ir visuotinai galiojančią taisyklę, draudžiančią naudotis socialiniais tinklais. Tokių įmonių gretos pastaruoju metu vis auga, o vadovai suka galvas, kaip pažaboti šią priklausomybę.

Detalių neatskleidžia

Štai pernai netgi LR Seimas parlamentarams neva saugumo sumetimais uždraudė naudotis „Skype” programa, dėl kurios parlamentarai kas mėnesį sutaupydavo nemažą mobiliųjų telefonų sąskaitos dalį. „Nėra Skype – nėra problemos”, – tuo metu tarė Informacijos technologijų ir telekomunikacijų reikalų departamento vadovas Jonas Milerius ir užblokavo programą.

Straipsniai 1 reklama

Ne naujiena panašūs draudimai ir kitose įstaigose. Zebra.lt redakcijos šaltinių duomenimis, „SEB” banke „Facebook” puslapis nėra uždraustas, tačiau administracijos viduje yra iškabinamos juo besinaudojančių darbuotojų pavardės.

Dalyvavimas socialinių tinklų gyvenime darbo metu yra nepageidaujamas ir „Danske” banke. Tokie draudimai taip pat galioja ir TV3 televizijoje, tuo tarpu LNK televizijos darbuotojai „Facebook” puslapiu gali naudotis nevaržomai. O štai „Swedbank” jokių su socialiniais tinklais susijusių draudimų savo darbuotojams netaiko.

Deja, tačiau šių įstaigų darbuotojai nesutiko atskleisti su draudimais susijusių detalių dėl jų žodžio laisvę varžančių sutarčių.

Socialiniai tinklai – naudingi darbui

Psichologai tokius draudimus vadina nepagrįstais, kadangi masinė priklausomybė tokioms priemonėms kol kas nėra pastebima. Tačiau jei darbdavys mato, kad kompiuterio ekrane šmėžuojantys bičiulių veidai trukdo dirbti – reikėtų savo darbuotojams nusiųsti pranešimą, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kad darbdavys netoleruoja piktnaudžiavimo socialiniais tinklais. Tačiau tik tais atvejais, kai matoma masinė šio rieškinio problema.

„Apskritai buvimas socialiniuose tinkluose ir naudojimas jais, jeigu tai yra proto ribose, nemanau, kad kenkia darbo efektyvumui. Bet jeigu darbuotojai iš tikrųjų piktnaudžiauja darbo valandomis, darbdavys turėtų imtis priemonių”, – įsitikinęs „OVC Consulting” direktorius dr. Virginijus Lepeška.

Organizacijų psichologas priduria, kad visiems darbuotojams iš karto uždrausti naudotis socialiniais tinklais nėra gerai, nes prisijungimas prie jų gali būti naudingas. „Pirmoji priežastis – tai reikalinga darbui, jeigu yra atitinkamas darbo pobūdis; antroji – žmogus savo darbe tiesiog ima pertraukėlę. Nes tu negali dirbti nuo ryto iki vakaro – tam tikri higieniniai reikalavimai juk turi būti išlaikyti”.

Visada galima rasti priežasčių nedirbti

Naujienų blogo wired.com autorius Brendanas Koerneris sako, kad žmonėms, dirbantiems su žiniomis ar informacija, kurie idėjas paverčia produktais, darbo metu truputį atitrūkti nekenkia: „Iš tiesų reguliarus atsitraukimas nuo projekto – sėkmės esmė. O socialiniai tinklai itin tinka kaip kūrybingų minčių įkvėpėjai”.

Šiai nuostatai pritaria ir socialinis psichologas Kęstutis Dragūnevičius, kuris pažymi, kad kai kuriose darbovietėse, ypač kur yra remiamasi bendravimu, socialiniai tinklai gali būti naudingi. „Kai kuriais atvejais socialinis tinklas gali būti kaip distraktorius, o kitais atvejais tai gali būti kaip ryšių ir pažinčių užmezgimo priemonė”, – pažymėjo specialistas.

Panaši praktika, kai šis tinklas skatinamas, įsitvirtinusi draudimo bendrovėse. Čia jis yra kaip pardavimų kanalas, priemonė ieškoti klientų ir su jais bendrauti.

Draudimo brokere dirbanti Ineta Domarkaitė sako, kad leisti ar uždrausti naudotis „Skype” ar „Facebook” – tai tik taisyklių sukūrimas. „Kuomet šios programos yra susijusios su informacijos perdavimo greičiu, taupymu, siekiu nuolat būti lengvai prieinamu, turbūt nenukenčia nei įmonės įvaizdis, nei darbuotojų produktyvumas. Ir atvirkščiai – jei „Facebook” naudojamas asmeniniams santykiams plėtoti ir įmonei realios naudos neatneša, turbūt suprantama būtų ir darbdavio pozicija prieš šių programų naudojimą. Svarbus yra ne „Skype” ar „Facebook” legalumo klausimas darbe, o darbdavio ir darbuotojo santykis – juk visada galima rasti priežasčių nedirbti”, – darbuotojų požiūrį į darbą komentuoja I. Domarkaitė.

Priklausomybė yra išgydoma

V. Lepeška sutinka su nuostata, kad apsinuodiję žmonės gali nejausti ribų ir visada randa, ką veikti socialiniame tinkle. „Tada jau viso kito pasaulio nebelieka, darbo nebelieka, žmogus visas paniręs į tą monitorių. Tuomet aišku, tai yra blogas dalykas ir žinant, kad žmogus gali turėti tokią priklausomybę, draudimas būtų adekvatus. Bet jeigu mes turime tuos priklausomus žmones, tai tas draudimas jiems galėtų būti taikomas asmeniškai. Teigti, kad socialiniai tinklai yra blogis darbovietėje – negalėčiau”, – sako dvidešimt metų organizacijų konsultavimo srityje dirbantis V. Lepeška.

Psichologai daro išvadą, kad tokia priklausomybė nėra masinis reiškinys. Nors iš pradžių žmonės kreipia dėmesį į masėms patrauklias naujoves, tačiau vėliau nusistovi tam tikras procentas tų, kurie arba naudojasi ta funkcija arba tampa vadinamais ligoniais. „Kaip ir su senesnėmis formomis – buvo „IRC”, pokalbių svetainės, tai irgi buvo tokia banga, kada daugelis sėdėdavo neatsitraukdami. Buvo žaidimų banga, bet visa tai praeina ir lieka tik kai kurie”, – pirmuosius bendravimo internetinėje erdvėje žingsnius prisiminė K. Dragūnevičius.

Views All Time
Views All Time
1232
Views Today
Views Today
2

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

8 + 2 =