Š.m. gruodžio 19 d. Seimo spaudos konferencijoje signataras Zigmas Vaišvila priminė istorinius 1989 metus, kada jis kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio atstovas Kanados ir JAV lietuvių bendruomenių kvietimu drauge su žmona Regina Vaišviliene, LMB informacijos skyriaus vedėja, lankėsi ir JAV Nacionalinėje medicinos bibliotekoje Vašingtone. A.a Romo Sakadolskio ir jo žmonos Emilijos mintis suvesti šias dvi nacionalines bibliotekas buvo vainikuota LMB ir JAV Nacionalinės medicinos bibliotekos sutartimi, kurios dėka be kitų sutarties dalykų Lietuvos medikams užtikrinama ir prieiga prie didelių informacinių bazių.

Pagrindinės Vakarų šalys turi nacionalines medicinos bibliotekas. Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga įstatymų leidėjo pripažintą valstybinės reikšmės Lietuvos medicinos biblioteką vadina žinybine, klaidina Vyriausybę ir Seimą.

2017 m. spalyje Seimo kultūros komiteto pirmininko Ramūno Karbauskio vienasmeniniu siūlymu Seimas pakeitė Bibliotekų įstatymą – iš penkių valstybinės reikšmės bibliotekų sąrašo išbraukė Lietuvos technikos biblioteką. Bibliotekos patalpas Vilniaus senamiestyje perėmė Krašto apsaugos ministerija, knygas nurašinėja generolai, naikinimui knygos vežamos į Grigiškes. Tai padaryta nesilaikant buvusio krašto apsaugos ministro Juozo Oleko ir Lietuvos technikos bibliotekos susitarimo dėl šios bibliotekos patalpų perėmimo tik po to, kai šiai bibliotekai krašto apsaugos ministerijos lėšomis bus pastatytas naujas pastatas.

2018 m. gruodyje Seimo kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis drauge su Seimo nariais Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga, Agne Širinskiene, Asta Kubiliene ir Zenonu Streikumi jau iš sumažėjusio keturių valstybinės reikšmės bibliotekų sąrašo pasiūlė išbraukti Lietuvos medicinos biblioteką.

Šios bibliotekos pastatas – Vilniaus centre Kaštonų gatvėje, bibliotekos moderniam centrui statyti Santariškių medicinos miestelyje dar 2004 m. skirtas, o 2006 m. teisiškai įregistruotas 5000 kv. m žemės sklypas. Dėl nepaaiškintų priežasčių ši statyba vis nepradedama.

Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkė Emilija Banionytė paaiškino, kas yra mokslinės valstybinės reikšmės bibliotekos Lietuvoje, kurių be nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos beliko keturios – Lietuvos aklųjų biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos (Vrublevskių) biblioteka, Lietuvos medicinos biblioteka ir Vilniaus Universiteto biblioteka. Lietuvos technikos biblioteka, nuo 2018-01-01 netekusi valstybinės bibliotekos statuso, prijungta prie dviejų darbuotojų Karo akademijos bibliotekos ir fiziškai baigiama likviduoti. E. Banionytė paaiškino, kad vienas pagrindinių Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos bendro darbo tikslų yra didelių informacinių duomenų bazių įsigyjimas, jų vartotojų aptarnavimas, informacinė sklaida, kuri galima tik vienijant pastangas ir resursus. Lietuvos medicinos biblioteka unikali ne tik dėl istorinio-kultūrinio paveldo (išsaugotos retos knygos nuo XVI a.), bet ir esminė mokslinės medicininės informacijos teikimo funkcija didžiuliam klientų tinklui, visoms neuniversitetinėms gydymo įstaigoms, kurios po LMB likvidavimo liktų be šių jų veiklai gyvybiškai svarbių paslaugų.

Lietuvos medicinos bibliotekos atstovė Simona Ivaškevičienė (buvusi likviduotos Lietuvos technikos bibliotekos darbuotoja) paaiškino ne tik apie LMB teikiamas paslaugas, bet ir jų svarbą pacientams. 2019 m. Sveikatos apsaugos ministerija skirs 2,71 mln Eur sveikos gyvensenos formavimui ir visuomenės psichikos sveikatos gerinimui (SAM tinkallapyje jau pasklebtos žinomų viešos sklaidos žvaigždžių pavardės), tuo tarpu 55 darbuotojų LMB kolektyvui metams skiriama tik 0,557 mln. Eur, t.y. tiems medicinos ir informacijos teikimo profesionalams, kurie tyliai ir tvarkingai beveik už minimalius atlyginimus dirba tikrąjį informacinį darbą, be kurio neįmanomas ir šių ekrano žvaigždžių darbas SAM projektuose.

LMB direktorė Salvinija Kocienė patvirtino, kad prieš tai Sveikatos apsaugos ministerija LMB biudžetą net sumažino 25%.
Gydytoja neurologė doktorantė Eglės Sakalauskaitė – Juodeikienė paskelbė Seimui, Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai gruodžio 19 d. pateiktą trijų medikų draugijų griežtą nesutikimą su LMB likvidavimu.

E. Banionytė atkreipė dėmesį, kad LMB šias paslaugas medikams ir visai visuomenei teikia neatlygintinai.


Jei manote, kad mūsų darbas Jums reikalingas, galite paremti: Viešoji Įstaiga “Kaisakas”, LT477300010078090515, aukojant rašyti “auka”, jei turite omeny kažką konkrečiai, nurodykite, kam. Ačiū . Privačiai – Kazimieras Juraitis, LT367300010072535911, PayPal: kazimieras.juraitis@gmail.com

Views All Time
Views All Time
3
Views Today
Views Today
3
0 0

Zigmas Vaišvila – politikas, fizikas – mokslų dr., verslininkas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Zigmo Vaišvilos siūlymu 1988 m. birželio 03 d. Lietuvos Mokslų akademijos salėje išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1988 m. spalio 22-23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame susirinkime išrinktas LP Sąjūdžio Seimo nariu ir Seimo Tarybos nariu.

1989 m. sausio 15 d. Zigmas Vaišvila, kaip LP Sąjūdžio Seimo po reitingavimo iškeltas kandidatas, Šiauliuose buvo išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatu – pirmame rate įveikė Lietuvos komunistų partijos Šiaulių miesto komiteto pirmąjį sekretorių V. Volkovą. 1989 m. kovo mėn. kaip LP Sąjūdžio kandidatas Plungės-Mažeikių nacionalinėje apygardoje Zigmas Vaišvila pirmame rate buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu.

Zigmo Vaišvilos iniciatyvos ir įspėjimų dėka 1990–2000 metais buvo žymiai pagerintas Ignalinos AE saugumas.

1990 m. vasario 24 d. kaip LP Sąjūdžio kandidatas Zigmas Vaišvila Ventos rinkiminėje apygardoje Nr.78 (Akmenės – Mažeikių rinkiminėje apygardoje) pirmame rate buvo išrinktas Lietuvos TSR XII-ojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11-ąją Zigmas Vaišvila tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. 1990 m. kovo 17 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininku (iki 1991 m. vasario 14 d.).

Zigmo Vaišvilos vadovaujama Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija paruošė Aukščiausiosios Tarybos priimtus nutarimus ir įstatymus dėl TSRS ginkluotųjų pajėgų Lietuvoje, Tarybinėje armijoje tarnaujančių Lietuvos kariškių, Lietuvos Respublikos sienų kontrolės, prokuratūros, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus, pasienio apsaugos tarnybos, krašto apsaugos, muitinės, savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, policijos steigimo ir veiklos.

1990 m. birželio 29 d. Zigmas Vaišvila, kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas balsavo prieš Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto moratoriumo priėmimą, pasiūlytą dėl TSRS ekonominės blokados.

Z. Vaišvila, kaip Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas, koordinavo įvairių Lietuvos Respublikos institucijų ir savanorių gynybinę veiklą 1991 m. sausio įvykių metu.

1991 m. sausio 13-osios naktį Zigmas Vaišvila išrinktas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotoju. Ministru Pirmininku išrinktas Gediminas Vagnorius. 1991 m. sausio 13 d. Zigmas Vaišvila paskirtas Lietuvos Respublikos vyriausybinės komisijos TSRS agresijos aukų laidotuvių organizavimui pirmininku. 1991 m. sausio 15 d. paskirtas Lietuvos Respublikos valstybinės komisijos TSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimų, padarytų 1991 m. sausio 11 – 13 d., ištyrimo nariu.

Nuo 1991 m. vasario 22 d. atliko Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparato vadovo funkcijas.

1991 m. birželio 4-5 d Lomžoje (Lenkija), Zigmas Vaišvila, atstovaudamas Lietuvos Respublikos Vyriausybę, pagerbė atvykusį Popiežių Joną Paulių II, kuris Lomžos Katedroje 1991 m. birželio 5 d. aukojo Šv. Mišias Lietuvos bendruomenei.

1991 m. rugpjūčio 19 d. Maskvoje prasidėjus valstybiniam perversmui, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis ir Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius pavedė Zigmui Vaišvilai organizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklą pogrindyje.

1991-1992 m. dalyvavo likviduojant TSRS VSK padalinį Lietuvoje, perimant LKP (TSKP), komjaunimo, tarybinių profsąjungų, TSRS VSK ir TSRS ginkluotųjų pajėgų turtą ir dokumentus. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila suorganizavo ir 1991 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Vyriausybės vardu pasirašė pirmąją tarpvalstybinę sutartį su TSRS dėl TSRS KGB padalinio Lietuvoje likvidavimo, 1991 m. spalyje suorganizavo Lietuvos įstojimą išimties tvarka į Interpolą Punta del Estėje, Urugvajuje (tai padaryta dar tebeegzistuojant Tarybų Sąjungai).

1992 m. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila Lietuvos Vyriausybės vardu suorganizavo pirmąją tarpvalstybinę sutartį dėl oficialaus ir legalaus lengvosios ginkluotės ir šaudmenų nupirkimo Lietuvos Respublikai (iš Rusijos Federacijos).

1991 m. rugsėjyje paskirtas Valstybės saugumo departamento gen. direktoriumi. 1992 m. spalyje kaip Nuosaikiųjų judėjimo kandidatas nesėkmingai dalyvavo Seimo rinkimuose. Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto klubo valdybos narys, prezidentas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininko pavaduotojas.

1993-1997 m. – UAB “Infoverslas” direktorius, nuo 1997 m. – UAB “Parex lizingas” direktorius.

2009 m. kovo 10 d. padavė prašymą Vyriausiajai Rinkimų Komisijai dėl kandidatavimo į Lietuvos Prezidento postą, o kovo 14 d. pradėjo kovą 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. 2009 m. kovo 17 d. jis paskelbė kreipimąsi į rinkėjus, nurodydamas kodėl grumiasi dėl prezidento posto. Dingus 30 lapų su parašais (1200 parašų), 2009 m. balandžio 2 d. VRK pristatė 19 tūkst. 397 parašus ir buvo neregistruotas į kandidatus į Lietuvos Respublikos prezidentus.