Po Kazimiero Juraičio vizito į Rusijos ambasadą, galima daryti kai kuriuos apibendrinimus.

Kaip ir prognozuota, oficialiose masinės žiniasklaidos priemonėse šis vizitas buvo ignoruotas, o Kazimieras Juraitis „de facto“ tapo „nematomu žmogumi“: Kalbėk ką nori ir kur nori – visa masinė žiniasklaida viską ignoruos.

Užtat sukruto opozicija. Ji iš Vokietijos partijos „Alternatyva Vokietijai“ išreikalavo laišką su požiūriu į Kazimierą Juraitį. Tas požiūris sutrumpintai toks: Kazimieras Juraitis mūsų partneriu niekada nebuvo, nėra ir nebus!

Šį pareiškimą komentuojame taip: Kazimieras Juraitis pirmiausia rūpinasi Lietuvos saugumu, o jau paskiau – kitų šalių. Todėl ir galimos partnerystės klausimas gali kiek luktelti.

Na, o į visur keliamą klausimą: kokios šalies saugumui dirba šis asmuo? Galima atsakyti taip.

Dabar Lietuva turi du pasirinkimus – Karą, kurio reikia mūsų valdžios pagrindiniam partneriui, arba Taiką – kurios reikia Lietuvai. Taikos reikia ir Europos Sąjungai, ir Rusijai su Baltarusija, ir netgi Izraeliui, kurio piliečiai dabar masiškai prašo Lietuvos pilietybės. Taigi Kazimieras Juraitis dabar dirba daugelio šalių saugumui. Todėl: rašykis į Alternatyvos Lietuvai steigėjus! Tai – vienintelė antisisteminė politinę platforma. Jei žinai kitą – papasakok.

Views All Time
Views All Time
40
Views Today
Views Today
1

Gimė 1977 m. liepos 7 d. Vilniuje, inteligentų šeimoje.

Dar mokydamasis mokykloje pradėjo rašyti straipsnius į jaunimo laikraštį „Mes“ ir „Moksleivio“ žurnalą. Vėliau pasirinko su žurnalistika ir publicistika nesusijusią veiklą.

1998–2005 m. dirbo apšvietimo, elektrotechnikos ir stiklo gamybos įmonėse vadybininku, dizaineriu konstruktoriumi.
2003 m. sukūrė interjero šviestuvo dizainą bei gamybos sprendimą ir laimėjo prestižinį Barcelona Design Centre surengtą konkursą.

2006 m., grįžęs į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos, pradėjo nuosavą verslą, įkūrė UAB Kompleksinių sprendinių grupę, kuriai vadovauja iki šiol.

2009 m. įkūrė mažąsias vėjo jėgaines projektuojančią, alternatyviosios energetikos sprendimus diegiančią ir žaliąją energetiką propaguojančią VšĮ „Energy For Free“. Sukūrė mažosios vėjo jėgainės, atitinkančios Lietuvos sąlygas, techninį sprendimą. 2015 m. šios jėgainės sprendimui buvo išduotas išradimo patentas.

2009–2010 m. parašė ir paskelbė analitinį darbą „Individuali energetika“, kuriuo įrodoma Lietuvos energetikos sektoriaus decentralizavimo ir demonopolizavimo būtinybė.

Nuo 2008 m. grįžo prie publicistinės veiklos. Yra nepriklausomas publicistas, nagrinėja vartojimo, energetikos, ekonomikos, darbo santykių ir kitas aktualias socialines, ekonomines ir aplinkosaugos temas. Geriausiai jo pasaulėžiūrą atspindi šie straipsniai: „Darbo migrantų belaukiant“, „Tie „baisūs“ emigrantai“, „Darbuotojas ne įrankis, o darbdavio kreditorius“, „Valstybė – korporacija“, „Lietuva lygiuojasi į trečio pasaulio valstybes“.

Pastaruosius kelerius metus tikslingai rinko medžiagą apie šiuolaikinės maisto pramonės užkulisius ir 2014 m. išleido knygą „Kas mus žudo?“ Knygoje nagrinėjama pramoninio maisto saugos tema. Surinktos medžiagos pagrindu parengtas ciklas paskaitų, kurias skaito neatlygintinai. Taip pat aktyviai dalyvauja ir kitoje visuomeninėje veikloje.

Bendradarbiauja su Samdomų darbuotojų profesine sąjunga, įkūrė vartotojų savišvietos bendruomenę „Liaudies kontrolė“, yra surengęs viešąsias akcijas aplinkosaugos, atsakingo vartojimo skatinimo, taip pat darbuotojų teisių gynimo klausimais.

Nuo 2015 m. yra „Visuomeninio komiteto prieš priverstinę imigraciją“ narys, o vėliau – ir asociacijos „Nacionalinis interesas“ bendras steigėjas bei Vilniaus miesto skyriaus koordinatorius.
Nepartinis.

0 0