Pažvelkime į terorizmo problemą Vakarų Europoje plačiau. Tarkime, aš esu arabas-musulmonas ir man puikiausiai sekasi gyventi kur nors Prancūzijoje, kur turiu savo mečetes, kuriose laisvai galiu varyti bet kokią savo propagandą, gaunu čia pašalpas, dėl manęs miestuose net nestatomos kalėdinės eglutės, dėl manęs net iš katalikiškų mokyklų šalinami kryžiai… Kodėl man reikia užsiimti terorizmu ir taip kenkti savo gyvenimo kokybei? Man visą laiką kyla šis klausimas. Jie turėtų vykdyti teroristinius aktus ten, kur jų nepriima. Bet jie vykdo teroro aktus savo namuose, kuriuose jiems suteiktos privilegijos, o tai sukelia tik priešiškumą. Todėl klausimas: ką jie tuo laimi?

Bet užduokime dar vieną klausimą. Daugelis, tikriausiai, pastebėjo, kad po tokių teroro aktų beveik niekada nėra suimami jų vykdytojai – dažniausiai juos nušauna. Bet jeigu aš būčiau policijos viršininkas, tai būtinai duočiau komandą suimti juos gyvus, kad galėčiau paklausti: iš kur ginklai, iš kur pinigai, kokie jo motyvai, kas visa tai užsakė ir t.t. Progų pagauti juos gyvus buvo daug, bet kažkodėl visada jie yra nušaunami… Ir atsakymų į tokius klausimus nėra. Taigi pasaulis nėra toks paprastas, kaip atrodo – jis yra kur kas paprastesnis….

R. Paulauskas. Kodėl migrantai kovoja prieš save? “Respublika”. 2018 12 15


Jei manote, kad mūsų darbas Jums reikalingas, galite paremti: Viešoji Įstaiga “Kaisakas”, LT477300010078090515, aukojant rašyti “auka”, jei turite omeny kažką konkrečiai, nurodykite, kam. Ačiū . Privačiai – Kazimieras Juraitis, LT367300010072535911, PayPal: kazimieras.juraitis@gmail.com

Views All Time
Views All Time
2
Views Today
Views Today
2
0 0
Rolandas Paulauskas

Žurnalistas, politinis ir visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Gimė 1954 m. rugpjūčio 6 d. Kretingoje.

1958–1962 m. gyveno Intoje.

1962–1964 m. mokėsi Kretingos pradinėje mokykloje.

1964–1972 m. Kauno 5-ojoje vidurinėje mokykloje.

1972–1974 m. studijavo Kauno politechnikos institute.

1972–1988 m. buvo įvairių muzikinių kolektyvų vadovas.

1988–1990 m. Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete.

1989–1991 m. laikraščio „Kauno aidas“ redaktorius.

1990–1996 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete.

1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas.

1993–1996 m. Lietuvos televizijos visuomeninių programų direktorius.

„Nebuvau spaliuku, pionieriumi, komjaunuoliu, komunistu, bet buvau Kauno Sąjūdžio Tarybos nariu, Sąjūdžio Seimo nariu, Sąjūdžio Seimo politinės komisijos nariu. Esu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. LR Aukščiausiojoje Taryboje pristačiau ir apgyniau nutarimą „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“, kurio pagrindu atsirado dabartinė Lietuvos Konstitucija. Buvau vienas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengėjų. Rengiau ir vedžiau pirmąsias Sąjūdžio laidas iš Kauno (1989–1990), LRT laidas „Kas geresnio, premjere?“, „Geltona. Žalia. Raudona“, Kauno TV „Kas geresnio, kauniečiai?“. Buvau pirmųjų Sąjūdžio renginių Kaune: Juodojo Kaspino dienos (1988 08 23), Tautinės vėliavos iškėlimo, iškilmių Vasario 16-ajai paminėti (1989–1990), scenarijaus autorius ir režisierius.“

Kelių dešimčių dainų („Pabudome ir kelkimės“ ir kt.) muzikos autorius.

„Kas mes – tarnai ar šeimininkai savo valstybėje?“ Išmokime pasirinkti, o ne paklusti. Lietuva – prioritetas, Europos Sąjunga – antrajame plane.

1988 m. lapkritį Sąjūdžio seime signataras Rolandas Paulauskas nebalsavo už Konstitucijos projektą, kuriuo numatytas Lietuvos suverenitetas TSRS sudėtyje.

1990 m. balandį Aukščiausiojoje Taryboje Rolando Paulausko ir jo bendraminčių dėka buvo užblokuota pateikta įstatymo pataisa, leidžianti parduoti žemę užsieniečiams. Tada gimė pardavimo šalininkų argumentas „žemės juk niekas neišveš“.

1992 m. pradžioje Rolandas Paulauskas Aukščiausiajai Tarybai pristatė ir apgynė nutarimo projektą „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“. Šio nutarimo pagrindu buvo suburta Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto rengimo grupė, kurioje dalyvavo ir Rolandas Paulauskas. Šia Konstitucija vadovaujamės ir šiandien. Joje signatarui pavyko įtvirtinti garsųjį 47-ąjį straipsnį, apsaugantį Lietuvos žemę nuo pardavimo užsieniečiams.

1993 m. sukūrė televizijos filmus laidų ciklui „Kelionė į Ramuvą“.

1996 m. siekiant apsaugoti 47-ą straipsnį Konstitucijoje (į šį straipsnį nuolat kėsintasi), Rolandas Paulauskas su bendraminčiais inicijavo referendumą prieš žemės pardavimą užsieniečiams. Surinko 280 tūkst. parašų. Pritrūko vos 20 tūkst., kad Lietuvos žemė būtų apginta. Šių metų Žemės referendumas – ano referendumo loginė tąsa. Lietuvos žemę ir kitus suverenios Lietuvos atributus (valiutą, kalbą) Rolandas Paulauskas gynė visose savo radijo ir televizijos laidose.

1997–2000 m. UAB „Geltona“ reklamos projektų vadovas.

2000–2014 m. įvairių įmonių valdybos narys.

2009–2014 m. politinių diskusijų „Naktigonė“ rengėjas ir vedėjas.