Žodį Tiesa perkaičius adverniškai, gausime Seitą. Vadinasi, Tiesa susideda iš mažesnių ir didesnių Tiesų ir Tieselių. Kai kas sako, kad egzistuoja viena, absoliuti Tiesa. Taip, egzistuoja, tačiau visą ją pažinti žmogaus protas nepajėgus. O aprėpus vieną Tiesos fragmentą, nežinant visų jos sudedamųjų dalių, Tiesa gali atrodyti abejotina, arba kaip melas. Iš esmės mes visą gyvenimą ieškome Tiesos, tačiau ją atradus paaiškėja, kad už jos slypi dar didesnė Tiesa.

Pasakojama, kad Sokratas, pagarsėjęs Tiesos ieškotojas, prieš pat mirtį ištarė: „aš žinau…“ Mokiniai pripuolė įdėmiai klausyti, ką gi jis tokio sužinojo? Šios žinios prieš pat mirtį turėtų būti ypač svarbios!

O jis teištarė „aš žinau…kad nieko nežinau…“ ir…pasimirė, po savęs palikęs žinią, kad Tiesa – ne baigtinė absoliučių žinių sankaupa, o kelias į pažinimą. TIK ĖJIMAS proceso, judėjimo prasme.

Skaitant žodė TIESA ne adverniškai, bet įprastu būdu, jis asocijuojasi su judėjimu tiesiai. Vadinasi, TIESA negali būti iškreipta, banguota, vingiuota.

Šias savybes turi APGAULĖ. Ji gali būti ir netyčinė, bet neišvengiamai apgaubia TIESĄ jos pažinimo procese.

Žodį APGAULĖ perskaičius adverniškai, gausime Luoge Pa, Lage Po. T.y. kiekviena Apgaulė , kaip kiekviena planeta, turi savo logiką, savo trajektoriją.

Beprasmiška Tiesos nešėjui ginčytis su bandančiu pažinti TIESĄ. Nes tuomet jis pats pavirs Apgaulės dalimi. Tas akivaizdžiai matosi, bandant įsivaizduoti Saulės sistemą.

Jei Saulė bandytų stabtelt, kad paaiškintų Planetai ką nors apie savo esmę – ji pati sugriautų savo sistemą.

Tačiau ar Saulė pati žino, kur lekia? Galbūt ji, kaip ir Planetos jos sistemoje, yra tik didesnės sistemos dalis? Savo sistemoje ji – Tiesa. Tačiau didesnėje gal vaidinti Apgaulės vaidmenį?

Kas yra Tiesa ir Apgaulė galima įsitikinti, atlikus savotišką pažinimo proceso bandymą.

Šis rutuliukas – neabejotina Tiesa. Ji (ar jis) apvalus kaip Saulė, juda panašiai. Tačiau mes negalime žinoti tiksliai, kas tai. Bandant spėti, prasideda įvairios spėlionės.

Visos pažinimo versijos – tyčinė ar netyčinė, gali tapti apgaule. O sutrupinus šį rutuliuką paaiškėja, kad tai – vienos maumedžio rūšies kankorėžis, susidedantis iš daugybės sėklikių – mažų „tieselių“…

Views All Time
Views All Time
16
Views Today
Views Today
1
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.

0 0