Senasis lietuvių tikėjimas savyje neša kai kuriuos astrofizikų atradimus. Jie, kaip ir mūsų protėviai, laiko neatsieja nuo erdvės ir vadina juos bendriniu „Erdvėlaiko“ vardu. Pagal mūsų senovinį (pagonių) supratimą, tikėjimas – tai dalyvavimas gyvenimo tėkmėje, plaukiant joje ne atsitiktine tvarka, o prisitaikant prie tos tėkmės tvarkos ir dėsnių. Todėl ir vadinamas Tikėjimu, t.y. Tik Ėjimu, grindžiant savo kelionę per gyvenimą pasaulio Rėdos supratimu. Pasaulis niekados nestovi vietoje, jo Rėda pasipildo vis naujais reiškiniais, kuriuos privalu suprasti, jeigu norime būti sėkmingais.

Pagal mūsų protėvių pasaulėžiūrą visa informacija apie pasaulį buvo vaizduojama bangomis. Ji stebėtinai panaši į Akcijų biržose, ar Forexe vykstančių procesų šiuolaikinį supratimą.

Viena iš žinomų žynių palikuonių, kurie savo žinias gavo tiesiogiai iš savo protėvių, buvo Andželika Tamaš. Išeidama Anapus, ji paliko „Amžinąjį lietuvių – latvių artojėlių (žynių) Artūro- Roberto kalendorių“, kuriame aprašyti pagrindiniai mūsų protėvių pasaulėžiūros principai.

Įdomu tai, kad tie principai nėra dogmatiški. tai – nuolat besivystantis mokslas apie pasaulį ir žmogų tame pasaulyje, kitaip tariant – mūsų Tikėjimas.

Views All Time
Views All Time
58
Views Today
Views Today
1
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.

0 0