Kad susikalbėtume rimtomis temomis, mums reikia tarpusavy išsiaiškinti kai kuriuos dalykus. Nes dažnai suprantama ne taip, kaip sakoma, o taip, kaip mes išmokyti suprasti. Lietuvių kalba – dabartinės Žemės civilizacijos prokalbė. Todėl tik remiantis mūsų kalba įmanoma išsiaiškinti ginčytinas įvairių reiškinių prasmes.

Tikrąją reiškinių prasmę dažnai trukdo suvokti emociniai kamščiai, įvairūs „tabu“, draudimai. Pavyzdžiu galėtų pasitarnauti žodžiai, surėdyti iš dviejų priebalsių BB. Žodis „bibis“ mums šiandien reiškia vyrišką organą, kurio garsiai tarti negalima. Tačiau pasaulyje jis naudojamas, kreipiantis į garbingą moteriškos lyties asmenį, o falo pavidalo akmeninės skulptūros būdavo statomos kaip teritoriniai riboženkliai ir būdavo vadinami „bobomis“. Ir nežiūrint į tai, šis žodis lietuvių kalbos norminimo metu buvo stengtasi išnaikinti vien todėl, kad atrodė rusicizmu. T.y. jis buvo bendrai naudojamas tiek lietuvių, tiek rusų, o nuo sunaikinimo jį išgelbėjo Kazys Būga.

Views All Time
Views All Time
44
Views Today
Views Today
1
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.

0 0