Rudzinskaitė-Arcimavičienė rašo, kad bitę vaizduojantis hieroglifas buvo ištariamas „biti“ ir reiškia svarbiausiąjį Egipto asmenį – patį faraoną. Tačiau bičių šeimose vyriškos giminės pavadinimą turi tik tranai – patinėliai. Tron slaviškai reiškia sostą. Bet soste galėtų sėdėti ne tranas, o tik bitė-motinėlė (kartais vadinama karaliene), ir ji bičių šeimose visad būna viena. Bičių motinėlė tranai ir bitės darbininkės, kurios skaičiumi viršija tranus šimteriopai, sudaro spiečių – vyriškos giminės visuomenę, jeigu dauginasi. Tačiau jeigu gyvena kaip lietuviai – sėsliai, tada jų visuomenė vadinama moteriškos giminės vardu – šeima. Perskaičius žodį „bitė“ atvirkščiai, gausime ė tib, t. y. į Tėbus (Tėbai – senovės Egipto sostinė. Manoma, kad šis miestas 700-2000m. pr. m. e. buvo didžiausias pasaulio miestas). Taigi kai sėslios, bitėse dominuoja moteriška giminė, kada klajoja – vyriška (nors skaičiumi tranai sudaro labai nežymią spiečiaus dalį).

Šis rebusas labai primena į Tėvynės sąvoką lietuvių kalboje. Žodžio „tėvynė“ giminė yra moteriška, jo šaknis reiškia tėvo dalyvavimą ir yra vyriškos giminės. Taigi vyriška giminė skiemenyje vyn persikeičia vietomis su moteriška ir dominante tampa motertiška giminė. Tas labai akivaizdžiai matosi, perskaičius šį žodį atvirkščiai: tėvynė – ėn yvė t, t. y. eina įvijos vėl į tėvą.

Jei bitės atvaizdas pagal svarbą buvo bene reikšmingiausias, o žodžio tarimas tiksliai atitinka lietuvišką, logiška būtų manyti, kad ir kitur rastume labai reikšmingų bendrų sąsajų. Pavyzdžiui, Egipto pavadinimas galėtų būti moteriškos giminės. Dabartinis Egipto pavadinimas kilęs iš graikų kalbos. Kadangi graikų kalba formavosi daug vėliau, negu laikotarpis, apie kurį kalbame (4000–6000 m. pr. m. e.), reikia rasti senesnį šaltinį Egipto pavadinimui nustatyti. Dabartiniai Egipto šeimininkai arabai vadina Egiptą Misr arba Kemet. Kemet arabiškai reiškia juodą spalvą. Šis pavadinimas kilęs nuo juodo dumblo , kurią patvinęs Nilas paskleidžia Egipto žemėje. Ties šiuo pavadinimu plačiau neapsistosime, nes jis vien arabiškos kilmės. O Misr pavadinimas siejamas su senovės Egipto piešiniu, kurį arabai vėliau stilizavo ir iki šiolei naudoja savo rašyboje.

Views All Time
Views All Time
41
Views Today
Views Today
1
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.

0 0