Spalio 10 dieną Lietuvoje, kaip ir visame civilizuotame pasaulyje, buvo minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Šiai dienai skirtas renginys vyko visose šalies mokymo ir švietimo įstaigose. Peržvelgus bent 50 – ies tokių renginių darbotvarkę matosi, kad valstybės mastu į visuomenės geros psichikos sveikatos precencijos būtinųjų sąlygų aptarimą neptariami tokie socialinio bendravimo atributai, kaip Tiesos sakymas, geranoriškumas, mandagumas. Matyt, taip yra todėl, kad šios sąlygos priskiriamos savaime suprantamiems dalykams, kurie sąlygoja gerą tiek paskirų piliečių, tiek visos visuomenės psichikos sveikatą.

Kaip geros visuomenės psichikos sveikatos sudėtinė dalis, Lietuvoje jau nemažą laiką veikia ir smurto šeimoje, švietimo įstaigose ilgalaikės programos.

Niekur, nei vienu atveju neteko matyti, kad būtų aptariama smurto Seime problema. Ar taip yra todėl, kad toks smurtas neegzistuoja, ar tokio klausimo nebuvimas įrodo, jog toks smurtas Seime itin iškerojęs, t.y. smurto aukos Seimo nariai bijo savo kankintojų – smurtautojų, ir todėl tokius atvejus slepia, kad išvengti papildomų kankinimų – patyčių, neteisingų apkalbų, melagingų kaltinimų ir pan.? O smurto Seime rezultatu tampa plintantis smurtas visuomenėje, ir išgydyti pasekmės, nenaikinant priežasties – neįmanoma. Bandyti tą ignoruoti – tas pat, kas smurtą patyrusį vaiką vis grąžinti pas smurtaujančius tėvus ir tikėtis, kad reikalas išsipręs savaime.

Psichiatras Linas Slušnys, 2016 m. rugsėjo 19 dieną dienraštyje 15 min. teigia, jog 80 procentų atsakomybės už patyčias mokyklose tenka tėvams. Jeigu išvestume socialinių santykių modelių analogijas, Seimą veikiausiai galima būtų prilyginti tėvams, o piliečius – vaikams. Nes būtent Seimas visuomenei, kaip ir tėvai šeimoje, nustato pagrindines elgesio, tarpusavio santykių taisykles valstybėje. Jau minėtą straipsnį parašė tas pats psichiatras Linas Slušnys, kuris yra ilgametis Landsbergio fondo valdybos narys ir buvęs ilgametis žurnalistų etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas.

Nei viename šiai dienai skirtame renginyje neaptikau suicidų Lietuvoje aptarimo. O juk būtent Lietuva pagal savižudybių skaičių užtikrintai pirmauja Europoje, o pasaulyje įeina į pirmąjį penketuką. Tai – valstybinio psichikos sveikatos centro 2016 metų duomenys.

Būtent šitoje šviesoje ir norėčiau pateikti savo klausimą, t.y. apie Vilniaus miesto apylinkės teismo neteisėtą vengimą priimti teisme privataus kaltinimo skundą prieš Seimo narę Rasą Juknevičienę.

Prieš parą paviešinome publicistinį filmą, kuriame buvęs Sausio 13 -osios Brolijos vicepirmininkas, mokslininkas, buvęs tremtinys Algirdas Šukys pasakoja apie Vytauto Landsbergio šalininkų politinės kovos būdus ir metodus. Pirmą kartą iš tiesioginio liudininko pasakojimų sužinojome, kaip apie 1990-uosius veikė vadinamos „megztosios beretės“ – smogiamieji psichologinio ginklo būriai, kurie pagal instrukcijas ir komandą psichologiškai naikindavo Vytauto Landsbergio konkurentus. Manau, kad daug kam netikėta Vytauto Landsbergio sėkmė didele dalimi priklauso nuo to, kad jis vienintelis sėkmingai išnaudojo šį psichologinį ginklą – „megztąsias beretes“. Lietuvos bėda ir nelaimė ta, jog tos metodikos niekur neišnyko, iškovojus Nepriklausomybę, o persikėlė į Seimą, kur maža, bet gerai organizuota, drausminga ir agresyvi mažuma sėkmingai naudoja psichologinio teroro priemones, taip formuodama Seimo darbotvarkes, klausimų priėmimą.

Tiems, kas nežino – priminsiu, jog š.m. rugsėjo š.m. rugsėjo 21 d. LR Seime vakarinio posėdžio metu svarstant klausimą „Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (įstatymo projektą pristatė Zbignev Jedinskij), Seimo narė Rasa Juknevičienė po klausimo svarstymo pasakė tokią repliką: „Gerbiami kolegos, labai protingas tikrai Seimo daugumos sprendimas ir žmonęs supranta, ką daro, džiaugiuosi, sveikinu ir…tiktai noriu atkreipti dėmesį, kad čia labai įdomi pono Jedinskio buvo palaikymo komanda. Balkone tokiam šešėlyje, užkulisiuosiuose yra atstovai iš tos politinės partijos, kurią VSD visose savo ataskaitose įvardija kaip Kremliui dirbančią, tą Liaudies Partiją su Kazimieru Juraičiu priešaky. Tai daug ką pasako, šitas faktas. Ir šiandien mes jau turim kalbėti ne apie KGB žmones, kurie buvo pakliuvę į tą tinklą, bet turim kalbėt apie FSB agentus, tuos, kurie siūlo šitokius projektus. Ačiū.“

Views All Time
Views All Time
8
Views Today
Views Today
1
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.

0 0
Share on FacebookShare on Google+Tweet about this on TwitterShare on LinkedIn