Tautoje vyksta nuolatinės paieškos, kokiu gi keliu eiti, suprantant, kad Lietuva, kaip valstybė, praranda ir savo suverenitetą, ir valstybingumą.
PressJazz visuomeninėje televizijoje apie tai susitiko pasikalbėti kelios visuomenėje itin aktyviai besireiškiančios asmenybės.

Antanas Andziulis atstovauja tuos žmones, kurie nuolat ieško vienybės tarp atrodytų nesutaikomų žmonių grupių. Kaip mokslinį pagrindą savo veiklai jis dažniausiai naudoja socionikos teiginius.

Pranas Valickas ūkinėje valstybės veikloje pirmenybę teikia kooperacijai.

O Gintaras Lunskis dažniausiai bet kokią žmogišką veiklą vertina apibendrintai, stengdamasis išvengti fragmentiškumų. Pagrindinis šios diskusijos objektas – kokiu keliu sukti Lietuvai, suvokiant visišką jos priklausomybę nuo išorinių veiksnių.

Gintaro Lunskio tvirtinimu, kol Lietuva bus tiek politiškai, tiek ūkiškai atkirsta nuo Rusijos – jokių šansų išlikti ji neturi. O valstybės gerovę, pasak jo, lemia ne turtinė gyventojų gerovė, bet tiesa ir teisingumas jos visuomenėje.

Be to, pasak jo, kapitalizmas – iš principo ydinga politinė sistema, kuri skatina gyvuliško žmonijos prado ugdymą. Todėl norint pasiekti laimę valstybėje – pirmiausia reikia sukurti teisingą ideologiją, o jau paskiau daryti kažkokius praktinius žingsnius.

Views All Time
Views All Time
1
Views Today
Views Today
1
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.

0 0