Pernai dienos šviesą išvydo Gedimino Navaičio knyga „Felicitarinis kelias“. Ji intesyviai verčiama į įvairias užsienio kalbas, tačiau Lietuvoje mažai žinoma. Dar daugiau – susidaro įspūdis, kad visokiausiais būdais marinama pati „Laimės ekonomikos“ idėja. Pagrindo tokiam spėjimui prielaidas sudaro šios idėjos istorija „Idėjų Lietuvai“ akcijoje. Mat, kai tik ši idėja buvo pateikta kaip kandidatinė geriausių idėjų aptarimui – žaibiškai buvo pateiktos dar kelios tokios pačios paraiškos, kad išskaidyti balsus ir „Laimės ekonomika“ netaptų diskusijų objektu.

Kodėl taip yra? Kai kurie ekonomistai tvirtina, kad tokia koncepcija – „nemokslinis“ požiūris į ekonomiką. Tačiau vis garsiau pasigirsta balsai, teigiantys, kad ir pati ekonomika apskritai nėra mokslas. Nes tas pačias prestižines aukštąsias mokyklas baigę ekonomistai dažnai užima kardinaliai priešingas pozicijas, kai kalbama apie ekonominius modelius, jų vystymąsi ir perspektyvas. Ekonomika labiau panaši į filosofijos ir socialinių mokslų mišinį, negu tikslųjį mokslą.

Todėl derėtų pagarbiai žiūrėti į bet kokias idėjas šioje srityje, kad ir kaip beprotiškai jos skambėtų. Juolab turint omenyje, kad pasaulio ekonomika vystosi beprotiškiausiomis kryptimis. Arba dar vakar jos taip išrodė…

Na, o kad ši mintis taip sunkiai skinasi kelią Lietuvoje, gali būti susiję su tuo, kad „Laimės (arba Felicitarinė) ekonomika“ kaip pagrindinį pajamų šaltinį socialinėms – ekonominėms reformoms siūlo ženkliai apmokestinti turtingąjį visuomenės sluoksnį. Toks žingsnis Lietuvoje visados sutikdavo itin aršų, kartais net agresyvų pasipriešinimą.

Views All Time
Views All Time
43
Views Today
Views Today
1
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.

0 0