Kuo skiriasi prisitaikymas prie naujos santvarkos (režimo) nuo kolaboravimo? Jei nebūtų prisitaikymo – Tauta greit išnyktų. Todėl generolas Žemaitis, suprasdamas neišvengiamą pralaimėjimą, skatino jaunus partizanus grįžti į miestus ir „ištirpus minioje“ – likti gyviems ir taip išsaugoti tautos genofondą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė 1988 m. parašė daktarinę disertaciją, kurios tema buvo apie privačios ir kolektyvinės nuosavybės formų santykius ir raidą, kuriant Lietuvoje socializmą. O 1993m. šios disertacijos pagrindu ji gavo mokslinį laipsnį jau nepriklausomoje Lietuvoje. Vadinasi, disertacijos turinys atitinka mokslinius kriterijus ir yra objektyvus ir šiandieninės, nepriklausomos Lietuvos mokslo požiūriu. Todėl siekis iš visuomenės atminties išbraukti ištisą plejadą menininkų – S.Nerį, P.Cvirką ir kitus, kaltinant juos kolaboravimu, kai tuo tarpu šiandieninei Lietuvai vadovauja ne vienas buvęs TSRS kolaborantas – yra nusikaltimas prieš Tautą, siekiant paslėpti visiškai kitus tikslus.

Tauta turi ne priešų ieškoti. Kad ji išliktų – turi įvykti visuotinis susitaikymo aktas. O pradėti galime nuo to, kad Lukiškių aikštę, kaip centrinę Lietuvos aikštę, prancūzų pavyzdžiu galėtume pervadinti į Santarvės aikšte.

Views All Time
Views All Time
74
Views Today
Views Today
1
0 0
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.