Lietuvos laisvės gynėjų kalnelis prie Žaliojo tilto. 2018 08 08. Paminėjimas 1655 08 08 vykusį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gynybinį mūšį ant Žaliojo tilto Vilniuje, kurio dėka LDK gyvavo dar beveik pusantro šimto metų, pagerbti Lietuvos Laisvės gynėjus, regis, beviltiškoje situacijoje pasipriešinusius, bet nepasidavusius, siekti tinkamai įamžinti 1950-taisiais metais suniokotą jų atminimą.

Anų laikų žmonės puikiai žinojo, kas guli pilkapyje.

„Tada, 1950-taisiais, nukasant milžinkapį, įvykio liudininkai pasakoja, byrėjo kaulai, kaukolės ir sudaužytų patrankų vamzdžiai.“
Ten ir dabar tebėra aukštesnė vieta, kalnelis.

Gali būti, kad mes ir šiandien mindom savo protėvių, padėjusių galvas 1655 08 08 mūšyje prie Žaliojo tilto Vilniuje, kaulus.
Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia, pradėta statyti prabėgus 47 metams po mūšio ant Žaliojo tilto, pastatyta būtent toje vietoje (tada ten buvo užmiestis), matyt, todėl, kad Lietuvos laisvės gynėjų milžinkapis, buvo gausiai lankomas ir gerbiamas.

Garbė Lietuvos laisvės gynėjams.
2018 08 08 /prie Žaliojo tilto/ Vilnius.


Jei manote, kad mūsų darbas Jums reikalingas, galite paremti:
„Mūsų Gretas“ – bendraminčių sambūrį. Viešoji Įstaiga „Kaisakas“, LT477300010078090515, aukojant rašyti „auka Mūsų Gretų veiklai“.
Privačiai – Kazimieras Juraitis, LT367300010072535911

Views All Time
Views All Time
23
Views Today
Views Today
1
0 0
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.