2018 09 22 Laikraštyje „Respublika“ Ričardas Čekutis parašė straipsnį su Nepriklausomybės Akto signataro Rolando Paulausko komentaru „ES planas: sunaikinti tautas“.

Tačiau įdomiausia būtų iškelti tokį klausimą: o kam iš principo yra reikalingi tie migrantai? Nes paaiškinimas, jog Vokietijos visuomenė sensta ir dėl to turime pasikviesti jaunų migrantų, kurie esą už mus dirbs, yra juokingas. Pirmiausia tie, kurie čia atvyksta, dažniausiai neturi nė minties dirbti. Antra – yra didžiulis nedarbas tarp jaunimo ES pietinėse valstybėse, tad jeigu jums trūksta darbo rankų, kvieskite pirmiausia iš ten. Pagaliau yra Rytų Europa, kuri mielai visur dirba. Tačiau mes prisimename: kada dar nebuvo galimybės laisvai rytų europiečiams dirbti Vakaruose ir lietuviai ten dirbdavo nelegaliai, visi migrantai ir tada masiškai ten važiuodavo be jokių apribojimų.

Todėl norint atsakyti į šį klausimą, reikia pasižiūrėti į ES kūrimo šaknis. Nereikia galvoti, kad Angela Merkel ar Emanuelis Makronas yra visiški kvailiai ir nesupranta, kuo tai baigsis. Galbūt mes esame kvailiai, manydami, jog jie krečia nesąmones? O jie tai daro visiškai sąmoningai, pagal seniai sukurptą planą. Jeigu pažvelgsime dar į prieškarį, kai 1925 m. išėjo grafo Richardo Nikolauso fon Kudenhovės-Kalergio (Richard Nicolaus von Coudenhove-Kalergi) garsioji knyga „Praktinis realizmas“, ten buvo išdėstyta visa programa, kurios ir dabar nuosekliai laikomasi. Ten aiškiai pasakyta, kad Europa turi įgauti rusvą atspalvį, kad turi nelikti sienų, tautų ir valstybių, kad reikia sumaišyti visas tautas tarpusavyje ir t.t. Arba paskaitykime vadinamąją „Baltąją knygą“, kuri yra priimta kaip ES ateities programa. Pirmajame šios knygos puslapyje puikuojasi Altjero Spinelio (Altiero Spinelli) veikalas. O A.Spinelis, kuris yra laikomas ES kūrėju, jau pokario metais kuo aiškiausiai rašo, kad neturi likti tautų ir sienų.


Jei manote, kad mūsų darbas Jums reikalingas, galite paremti:
„Mūsų Gretas“ – bendraminčių sambūrį. Viešoji Įstaiga „Kaisakas“, LT477300010078090515, aukojant rašyti „auka Mūsų Gretų veiklai“.
Privačiai – Kazimieras Juraitis, LT367300010072535911

Views All Time
Views All Time
2
Views Today
Views Today
2
0 0
Rolandas Paulauskas

Žurnalistas, politinis ir visuomenės veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Gimė 1954 m. rugpjūčio 6 d. Kretingoje.

1958–1962 m. gyveno Intoje.

1962–1964 m. mokėsi Kretingos pradinėje mokykloje.

1964–1972 m. Kauno 5-ojoje vidurinėje mokykloje.

1972–1974 m. studijavo Kauno politechnikos institute.

1972–1988 m. buvo įvairių muzikinių kolektyvų vadovas.

1988–1990 m. Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete.

1989–1991 m. laikraščio „Kauno aidas“ redaktorius.

1990–1996 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete.

1990–1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas.

1993–1996 m. Lietuvos televizijos visuomeninių programų direktorius.

„Nebuvau spaliuku, pionieriumi, komjaunuoliu, komunistu, bet buvau Kauno Sąjūdžio Tarybos nariu, Sąjūdžio Seimo nariu, Sąjūdžio Seimo politinės komisijos nariu. Esu Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. LR Aukščiausiojoje Taryboje pristačiau ir apgyniau nutarimą „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“, kurio pagrindu atsirado dabartinė Lietuvos Konstitucija. Buvau vienas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengėjų. Rengiau ir vedžiau pirmąsias Sąjūdžio laidas iš Kauno (1989–1990), LRT laidas „Kas geresnio, premjere?“, „Geltona. Žalia. Raudona“, Kauno TV „Kas geresnio, kauniečiai?“. Buvau pirmųjų Sąjūdžio renginių Kaune: Juodojo Kaspino dienos (1988 08 23), Tautinės vėliavos iškėlimo, iškilmių Vasario 16-ajai paminėti (1989–1990), scenarijaus autorius ir režisierius.“

Kelių dešimčių dainų („Pabudome ir kelkimės“ ir kt.) muzikos autorius.

„Kas mes – tarnai ar šeimininkai savo valstybėje?“ Išmokime pasirinkti, o ne paklusti. Lietuva – prioritetas, Europos Sąjunga – antrajame plane.

1988 m. lapkritį Sąjūdžio seime signataras Rolandas Paulauskas nebalsavo už Konstitucijos projektą, kuriuo numatytas Lietuvos suverenitetas TSRS sudėtyje.

1990 m. balandį Aukščiausiojoje Taryboje Rolando Paulausko ir jo bendraminčių dėka buvo užblokuota pateikta įstatymo pataisa, leidžianti parduoti žemę užsieniečiams. Tada gimė pardavimo šalininkų argumentas „žemės juk niekas neišveš“.

1992 m. pradžioje Rolandas Paulauskas Aukščiausiajai Tarybai pristatė ir apgynė nutarimo projektą „Dėl Lietuvos konstitucingumo raidos“. Šio nutarimo pagrindu buvo suburta Lietuvos Respublikos Konstitucijos projekto rengimo grupė, kurioje dalyvavo ir Rolandas Paulauskas. Šia Konstitucija vadovaujamės ir šiandien. Joje signatarui pavyko įtvirtinti garsųjį 47-ąjį straipsnį, apsaugantį Lietuvos žemę nuo pardavimo užsieniečiams.

1993 m. sukūrė televizijos filmus laidų ciklui „Kelionė į Ramuvą“.

1996 m. siekiant apsaugoti 47-ą straipsnį Konstitucijoje (į šį straipsnį nuolat kėsintasi), Rolandas Paulauskas su bendraminčiais inicijavo referendumą prieš žemės pardavimą užsieniečiams. Surinko 280 tūkst. parašų. Pritrūko vos 20 tūkst., kad Lietuvos žemė būtų apginta. Šių metų Žemės referendumas – ano referendumo loginė tąsa. Lietuvos žemę ir kitus suverenios Lietuvos atributus (valiutą, kalbą) Rolandas Paulauskas gynė visose savo radijo ir televizijos laidose.

1997–2000 m. UAB „Geltona“ reklamos projektų vadovas.

2000–2014 m. įvairių įmonių valdybos narys.

2009–2014 m. politinių diskusijų „Naktigonė“ rengėjas ir vedėjas.