2016-03-31 raštu Z. Vaišvila buvo kreipęsis į VSD ir AOTD prie KAM ne tik dėl žinomai melagingos informacijos, kad Z. Vaišvila yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, įrašymo į 2015 m. LR VSD ir AOTD prie LR KAM „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“. 2017-09-29 VSD raštu Dariui Jauniškiui patvirtinus, kad Z. Vaišvila nebuvo grėsmė nacionaliniam saugumui, todėl šiuo metu teismas sprendžia dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl D. Jauniškio ir A. Šiupario šio piktnaudžiavimo tarnyba.

2016-03-31 raštu Z. Vaišvila Lietuvos specialiųjų tarnybų vadovų prašė ištirti didžiausią grėsmę Lietuvos nacinaliniam saugumui – Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklą ir buvimą iki šiol Rusijos Federacijos valstybės paslaptimi. Z. Vaišvila pateikė tai patvirtinantį Rusijos Federacijos URM ir ambasados Lietuvoje atsakymą į jo prašymus pateikti informaciją dėl D. Grybauskaitės darbo ir pareigų 1991 m. TSRS ambasadoje Vašingtone JAV. Rusija atsisakė pateikti šią informaciją, motyvuojant tuo, kad Dalia Grybauskaitė iki šiol yra ne tik Rusijos valstybės federaliniais įstatymais saugomas subjektas, informaciją apie kurią galima pateikti tik pačiai D. Grybauskaitei sutikus, bet ir Rusijos Federacijos valstybės paslaptis. Respublikos Prezidento kanclerio rašte Z. Vaišvilai paaiškinta, kad Prezidentė D. Grybauskaitė nesuteiks tokio sutikimo.

Lietuvos specialiosioms tarnyboms Z. Vaišvila nurodė, kad D. Grybauskaitė net VRK savo pasirašytose 2009 m. ir 2014 m. kandidato į Respublikos Prezidentus rinkimų anketose pateikė prieštaringus ir žinomai melagingus duomenis apie save dėl priklausymo LKP ar TSKP perversmo prieš Lietuvą organizavimo metu 1990-1991 m., taip pat dėl jos buvimo Vašingtone metų: 2009 m. anketoje nurodyta, kad ji Vašingtone buvo 1991 m., o 2014 m. anketoje – 1992 m. 2014 m. Dalia Grybauskaitė pakeitė ir savo biografiją Respublikos Prezidento interneto svetainėje – nurodė, kad JAV ji buvo ne 1991 m., o 1992 m.

Lietuvos specialiosioms tarnyboms Z. Vaišvila buvo nurodęs ir faktą, kurį gali patvirtinti tuometinis Minstras Pirmininkas Gediminas Vagnorius ir tuometinis užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas, kad 1999 m. Lietuvos Vyriausybė buvo gavusi JAV Vyriausybės nurodymą per 24 valandas išsiųsti iš JAV antrąjį pagal rangą Lietuvos ambasados JAV asmenį Dalią Grybauskaitę.

Prieš 2009 m. Lietuvos Prezidento rinkimus propagandiniai Rusijos portalai www.regnum.ru atvirai ragino Lietuvos Prezidentu išrinkti Dalią Grybauskaitę. Buvęs aukštas Rusijos Prezidento V.Putino administracijos pareigūnas Modestas Kolerovas, išsakydamas komplimentus Daliai Grybauskaitei, atvirai ją mokė, kaip reikia elgtis plėtojant santykius su Rusija (2009-05-06): “Dabar, kai euroatlantinė socialistinė ekonomika tas perspektyvas Lietuvoje sunaikino, o krizė tiktai pasunkino šalies kolonijinę priklausomybę, Grybauskaitei prireiks dar daugiau narsos, kad ji būtų ne vien “karaliaujančia”, tačiau nevaldančia prezidente-ekonomiste, bet ir (labai ilgam laikui) faktiškai vienintele legitimiška ir tęstine Lietuvos valdžia”. M. Kolerovas nepaaiškina, kur, jo supratimu, turėtų išnykti kitos valdžios šakos. Faktiškai tai ir buvo įvykdyta.

Kadangi praėjus dvejiems metams Z. Vaišvila dėl D. Grybauskaitės, kaip Rusijos Federacijos valstybės paslapties buvimo ir veikimo, negavo atsakymo iš VSD ir AOTD prie KAM, jis kreipėsi į LR Generalinį prokurorą E. Pašilį, prašydamas išreikalauti iš VSD ir AOTD prie KAM medžiagą, surinktą dėl šių aplinkybių. Nustačius, kad medžiaga nerenkama ir tyrimas nevykdomas, Z. Vaišvila prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl LR VSD vadovo Dariaus Jauniškio ir AOTD prie LR KAM buvusio vadovo Alvydo Šiupario bei dabartinio vadovo Remigijaus Baltrėno tarnybos pareigų neatlikimo (LR BK 229 str.).

Views All Time
Views All Time
23
Views Today
Views Today
1

Zigmas Vaišvila – politikas, fizikas – mokslų dr., verslininkas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

Zigmo Vaišvilos siūlymu 1988 m. birželio 03 d. Lietuvos Mokslų akademijos salėje išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1988 m. spalio 22-23 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame susirinkime išrinktas LP Sąjūdžio Seimo nariu ir Seimo Tarybos nariu.

1989 m. sausio 15 d. Zigmas Vaišvila, kaip LP Sąjūdžio Seimo po reitingavimo iškeltas kandidatas, Šiauliuose buvo išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatu – pirmame rate įveikė Lietuvos komunistų partijos Šiaulių miesto komiteto pirmąjį sekretorių V. Volkovą. 1989 m. kovo mėn. kaip LP Sąjūdžio kandidatas Plungės-Mažeikių nacionalinėje apygardoje Zigmas Vaišvila pirmame rate buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu.

Zigmo Vaišvilos iniciatyvos ir įspėjimų dėka 1990–2000 metais buvo žymiai pagerintas Ignalinos AE saugumas.

1990 m. vasario 24 d. kaip LP Sąjūdžio kandidatas Zigmas Vaišvila Ventos rinkiminėje apygardoje Nr.78 (Akmenės – Mažeikių rinkiminėje apygardoje) pirmame rate buvo išrinktas Lietuvos TSR XII-ojo šaukimo Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11-ąją Zigmas Vaišvila tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. 1990 m. kovo 17 d. išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininku (iki 1991 m. vasario 14 d.).

Zigmo Vaišvilos vadovaujama Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisija paruošė Aukščiausiosios Tarybos priimtus nutarimus ir įstatymus dėl TSRS ginkluotųjų pajėgų Lietuvoje, Tarybinėje armijoje tarnaujančių Lietuvos kariškių, Lietuvos Respublikos sienų kontrolės, prokuratūros, Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus, pasienio apsaugos tarnybos, krašto apsaugos, muitinės, savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos, policijos steigimo ir veiklos.

1990 m. birželio 29 d. Zigmas Vaišvila, kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatas balsavo prieš Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto moratoriumo priėmimą, pasiūlytą dėl TSRS ekonominės blokados.

Z. Vaišvila, kaip Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas, koordinavo įvairių Lietuvos Respublikos institucijų ir savanorių gynybinę veiklą 1991 m. sausio įvykių metu.

1991 m. sausio 13-osios naktį Zigmas Vaišvila išrinktas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pavaduotoju. Ministru Pirmininku išrinktas Gediminas Vagnorius. 1991 m. sausio 13 d. Zigmas Vaišvila paskirtas Lietuvos Respublikos vyriausybinės komisijos TSRS agresijos aukų laidotuvių organizavimui pirmininku. 1991 m. sausio 15 d. paskirtas Lietuvos Respublikos valstybinės komisijos TSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimų, padarytų 1991 m. sausio 11 – 13 d., ištyrimo nariu.

Nuo 1991 m. vasario 22 d. atliko Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparato vadovo funkcijas.

1991 m. birželio 4-5 d Lomžoje (Lenkija), Zigmas Vaišvila, atstovaudamas Lietuvos Respublikos Vyriausybę, pagerbė atvykusį Popiežių Joną Paulių II, kuris Lomžos Katedroje 1991 m. birželio 5 d. aukojo Šv. Mišias Lietuvos bendruomenei.

1991 m. rugpjūčio 19 d. Maskvoje prasidėjus valstybiniam perversmui, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis ir Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius pavedė Zigmui Vaišvilai organizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklą pogrindyje.

1991-1992 m. dalyvavo likviduojant TSRS VSK padalinį Lietuvoje, perimant LKP (TSKP), komjaunimo, tarybinių profsąjungų, TSRS VSK ir TSRS ginkluotųjų pajėgų turtą ir dokumentus. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila suorganizavo ir 1991 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Vyriausybės vardu pasirašė pirmąją tarpvalstybinę sutartį su TSRS dėl TSRS KGB padalinio Lietuvoje likvidavimo, 1991 m. spalyje suorganizavo Lietuvos įstojimą išimties tvarka į Interpolą Punta del Estėje, Urugvajuje (tai padaryta dar tebeegzistuojant Tarybų Sąjungai).

1992 m. Ministro Pirmininko pavaduotojas Zigmas Vaišvila Lietuvos Vyriausybės vardu suorganizavo pirmąją tarpvalstybinę sutartį dėl oficialaus ir legalaus lengvosios ginkluotės ir šaudmenų nupirkimo Lietuvos Respublikai (iš Rusijos Federacijos).

1991 m. rugsėjyje paskirtas Valstybės saugumo departamento gen. direktoriumi. 1992 m. spalyje kaip Nuosaikiųjų judėjimo kandidatas nesėkmingai dalyvavo Seimo rinkimuose. Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto klubo valdybos narys, prezidentas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pirmininko pavaduotojas.

1993-1997 m. – UAB „Infoverslas“ direktorius, nuo 1997 m. – UAB „Parex lizingas“ direktorius.

2009 m. kovo 10 d. padavė prašymą Vyriausiajai Rinkimų Komisijai dėl kandidatavimo į Lietuvos Prezidento postą, o kovo 14 d. pradėjo kovą 2009 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose. 2009 m. kovo 17 d. jis paskelbė kreipimąsi į rinkėjus, nurodydamas kodėl grumiasi dėl prezidento posto. Dingus 30 lapų su parašais (1200 parašų), 2009 m. balandžio 2 d. VRK pristatė 19 tūkst. 397 parašus ir buvo neregistruotas į kandidatus į Lietuvos Respublikos prezidentus.

0 0