Baltarusija – artimiausi, bet nepažįstami kaimynai. Informacijos apie šią šalį labai mažai, o jeigu ji yra – daugiau neigiama: valdo ją diktatorius, o žmonės skurdūs ir užguiti.

Tačiau aplankius šią artimiausią kaimyninę šalį, įspūdžiai priešingi – žmonės saugūs, visi užimti, niekas iš jos ne tik kad nebėga, o priešingai, sukelia net pavydo, traukos jausmą. Tačiau panašiai, kaip ir Lietuvoje, jaunimas bando mėgdžioti Vakarietišką kultūrą, ir nevertina bendranacionalinių su Lietuva, LDK šaknis siekiančių vertybių.

Šiandieninės Baltarusijos sėkmės garantas – jos prezidentas Aleksandras Lukašenka. Visiškai neaišku, kokia Baltarusijos ateitis laukia, kai šio prezidento valdymo epocha kažkada pasibaigs. Norint įvardinti politinę šalies sanklodą, reikėtų palaužyti galvą, nes joje labai daug socializmo elementų, kur labai daug valstybės reguliavimo, tačiau yra ir kapitalizmo. Iš dalies primena Singapūrą, iš dalies – Kiniją.

Svečiuojantis Baltarusijoje, galima prisiminti natūralaus lietuviško rūkyto mėsos gaminio skonį. Nes Lietuvoje pagal ES standartus šiandien gaminių rūkymas imituojamas, iš tiesų juos mirkant specialiuose skysčiuose.

Bet kuriuo atveju, apie Baltarusiją mes žinome labai mažai. Ir dėl to kalta tikrai ne Baltarusija.


Jei manote, kad mūsų darbas Jums reikalingas, galite paremti:
„Mūsų Gretas“ – bendraminčių sambūrį. Viešoji Įstaiga „Kaisakas“, LT477300010078090515, aukojant rašyti „auka Mūsų Gretų veiklai“.
Privačiai – Kazimieras Juraitis, LT367300010072535911

Views All Time
Views All Time
24
Views Today
Views Today
1
0 0
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.