Artėjant Lietuvos valstybingumo atgavimo 100-mečiui, neprošal prisiminti ir įvertinti kai kuriuos įvykių prieš 30 metų, kada tas valstybingumas buvo atgautas, faktus. Mat jų tikroji reikšmė išaiškėja tik praėjus laikui, paaiškėjus kai kurioms aplinkybėms.

1988m. spalio 22-23 d.d. įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas.

Jo metu tikrą audrą sukėlė Kauno Sąjūdžio atstovo Rolando Paulausko kalba.

Prisimindamas to meto įvykius jų liudininkas ir dalyvis Arvydas Kšanavičius rašo:
„Mano supratimu, stebina tai, kodėl būtent tik R. Paulausko kalba sukėlė tokią beprecedentinę reakciją, susierzinimą ir nerimą Steigiamajame suvažiavime.

Jau nekalbant apie A. Terlecko visiems anuomet gerai žinomą antisovietinę retoriką, juk ne mažiau radikalūs pasisakymai pirmąją suvažiavimo dieną nuskambėjo ir iš Kauno sąjūdininkų J. Okso, A. Butkevičiaus ar net vilniečio sąjūdininko J. Juzeliūno lūpų, kuris, konstatavęs Pabaltijo respublikų okupacijos 1940 metais faktą, dėl tolesnio lietuvių tautos apsisprendimo iš esmės juk pasiūlė surengti referendumą.

O kaunietis J. Oksas labai konkrečiai pareiškė: „Kertinė šiandieninės Lietuvos politikos problema yra valstybinio suvereniteto klausimas.

Po ilgų smurto, priespaudos ir tamsos dešimtmečių pabudusi tauta ryžtingai siekia laisvės ir jos siekius gali apvainikuoti tik visiškas valstybinis suverenitetas, nesuvaržytas jokiais dviprasmiškais priklausomybės ryšiais ir įsipareigojimais“.

V. Landsbergis apie R. Paulausko radikalų pasisakymą savo politinėje autobiografijoje „Lūžis prie Baltijos“ po 9 metų rašo: „kauniečio delegato Rolando Paulausko perspėjimas, kad Sąjūdis gali išduoti Lietuvą (nes kitaip mat Sovietų Sąjunga neleistų jam veikti), (…) nuskambėjo kaip išpuolis, kaltinimas avansu pačiam Suvažiavimui, ir R. Paulauskas susilaukė atsakomojo kaltinimo, kad esąs provokatorius.

Konfliktą pavyko apraminti ir tęsti darbą, bet žvelgdamas dabar į praeitį matau, kokio pavojaus būta. Jei tūkstančiai žmonių dėl tos nelauktos kibirkšties būtų staiga pasidalinę į dvi viena kitą kaltinančias puses, galas būtų ir Suvažiavimui, ir Sąjūdžiui, o šventė ir džiaugsmas KGB“.

Vytautas Kšanavičius pabrėžia:

Būtina pažymėti, kad kauniečių sąjūdininkų drastiški pareiškimai neliko be pėdsakų – renkant LPS Seimo Tarybą iš dešimties Kauno delegacijos pasiūlytų kandidatų buvo išrinkti tiktai du – profesorius V. Antanaitis ir K. Uoka.

Taigi po šios kalbos Rolandas Paulauskas buvo nustumtas nuo Sąjūdžio valdymo organų, prie jo namų jau stovėjo automobilis su KGB agentais.

Po kelių metų Algirdas Brazauskas paliudijo, jog tuo atveju, jei Rolandas Paulauskas būtų sumanęs tapti vienu iš aktyviai veikiančių pagrindinių išsivadavimo lyderių – buvo sumanyta jį fiziškai sunaikinti. Ir tą planavo esą ne komunistai…

Pabandykime rekonstruoti suvažiavime išsakytas mintis chronologine tvarka. Išklausykime Kauno Sąjūdžio delegato Rolando Paulausko kalbą. Pabandykime suvokti, ką gi jis pasakė tokio, jog kilo tokia neadekvati reakcija?

Po šios kalbos į salę iššoko Vytautas Petkevičius.

Kitą dieną suvažiavimą pradėjo Kauno Sąjūdžio atstovas su paaiškinimais dėl vakarykštės Rolando Paulausko kalbos.

Konfliktą užbaigė Vytautas Petkevičius, kuris sudėliojo esmę.

O dabar sugretinkime Vytauto Landsbergio jau 1997 m., t.y. praėjus 9 metams po suvažiavimo, jo autobiografijoje „Lūžis prie Baltijos“išsakytų mintis:
„galas būtų ir Suvažiavimui, ir Sąjūdžiui, o šventė ir džiaugsmas KGB“.

Ir Vytauto Petkevičiaus reakciją kitą dieną po Rolando Paulausko
kalbos.

„Šis Seimas mus nuves ten, kur nuvedė 1940-ųjų Seimas“. 1940-ųjų Seimas, kaip žinome, nuvedė į TSRS.

Štai dėl ko kilo visuotinė panika. Nes Rolandas Paulauskas pajuto ir išsakė tai, ko per visuotinę euforiją nematė kiti dori išsivadavimo judėjimo dalyviai.

Kad projektas NEPRIKLAUSOMYBĖ – valdomas. Bet scenarijaus autoriai – ne džiūgaujantys žmonės.

Mes pažvelgėme į neiškraipyta 1988-ųjų įvykių chronologiją.

Na, o ar išsipildė Rolando Paulausko pranašystė, kad „mus šis Seimas nuves ten, kur nuvedė 1940-ųjų metų Seimas“, ar ne – spręskite patys.

Views All Time
Views All Time
9
Views Today
Views Today
1
Kazimieras Juraitis

Gimė 1961 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio kaime.

1968 m. pradėjo lankyti Naujojo Daugėliškio vidurinę mokyklą. Mokslus tęsė Elektrėnuose ir 1979 m. įgijo vidurinį išsilavinimą.

1979–1983 m. studijavo Vilniaus Vinco Kapsuko universiteto Prekybos fakultete.

Baigęs mokslus, pradėjo dirbti Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku. Už tarybinės nomenklatūros kritiką 1987 m. buvo atleistas iš pareigų. Dirbo Trakų internatinėje mokykloje auklėtoju, įvairius kitus darbus.

Prasidėjus Persitvarkymui, pradėjo kurti įvairias komercines struktūras. 1991 m. įkūrė vieną pirmųjų privačių draudimo kompanijų – uždarąją akcinę draudimo bendrovę „Dana“.

1993 m. paliko verslą ir išvyko į užsienį. Gyveno Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje.

2000 m. įkūrė VšĮ „Kaisakas“ – dirbo su jaunimu ir su ypač sunkiai auklėjamais vaikais bei paaugliais. 2002 m. VšĮ „Kaisakas“ už projektus gavo UNESCO Taikos miesto apdovanojimą.

2013 m. pradėjo dalyvauti politikoje. 2014 m. įkūrė neformalų švietėjišką sambūrį „Mūsų gretos“.

Nuo 2016 m. – Lietuvos liaudies partijos narys.

Su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūrė per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų, iš kurių reikšmingiausia – ciklas „Naktigonė kitaip“ su Nepriklausomybės Akto signataru Rolandu Paulausku.

Svarbesni filmai: „Suprasti Ukrainą…“, „Lietuva – tarybinių menininkų kūrinys“, „Istorijos, kurias norėtųsi pamiršti“, „Suprasti Graikiją…“ ir kt.

Turi septynis vaikus.

0 0