| |

Suomija

Suomija yra švariausia nepriklausoma valstybė. Suomijos himnas – odė šalies gamtai. Valstybės vėliavos spalvos reiškia: mėlyna – ežerus, balta – šaltas ir snieguotas žiemas. Helsinkis įkurtas 1550 m., sostine tapo 1812 m. Miestas savo architektūra labai panašus į Sankt Peterburgą, galbūt todėl, kad abu jie pastatyti Rusijos caro liepimu. Suomio stereotipinis įvaizdis: neskubantis, sąžiningas, patikimas, stiprus, tylus. Suomija garsėja savo saunomis, t.y. garinėmis pirtimis. Sauna neatsiejama suomių gyvenimo dalis. Suskaičiuota, kad Suomijoje yra apie 1.6-2 mln. saunų. Tai reiškia, kad 1 sauna tenka 3 suomiams. Juokaujama, kad suomiai turi daugiau saunų nei automobilių. Suomija yra viena iš pasaulio popieriaus gamybos ir eksporto lyderių. Suomiai vairuotojai pagrįstai laikomi vienais geriausių pasaulyje; jie turi nemažai įvairių ralio ir “Formulės 1 “nugalėtojų (garsiausias Mika Hakkinen).

| |

Graikija

Yra šalių, be kurių žmonijos kultūros istorija tiesiog neįsivaizduojama. Viena iš jų – Graikija, Elada… Šie žodžiai žinomi visam pasauliui tarsi civilizacijos, demokratijos, kultūros, meno ir filosofijos sinonimai. Graikija, Pietų Balkanų šalis, yra viena iš seniausių Europos valstybių, kurioje 8/10 teritorijos užima daugybė kalnų. Graikijos istorija skaičiuojama tūkstančiais metų, tačiau tik 1832 m. ji išsivadavo iš Turkijos okupacijos. Graikijai priklauso 2000 salų, užimančių 1/5 Graikijos teritorijos, tačiau tik 136 iš jų yra apgyvendintos. Visos šalies teritorija maždaug dvigubai didesnė nei Lietuvos. Graikija visada buvo kryžkelė tarp Europos ir mažosios Azijos, Europos ir Afrikos. Senovės Graikija: iki šiandien išlikę šventyklų ir kitų pastatų griuvėsiai atspindi ilgą ir sudėtigą šalies istoriją. Maždaug 2000 m. pr. Kr. Kretos saloje ir Mikėnuose jau klestėjo savitos kultūros. Apie V a. pr. Kr. iškilo tokie stiprūs miestai-valstybės kaip Atėnai ir Sparta. Turtingą kultūrą, paplitusią Viduržemio apyjūryje, kūrė filosofai (Sokratas, Platonas, Aristotelis), matematikai (Pitagoras), architektai ir rašytojai (Homeras, Heziodas).

| |

Belgija

Belgija – nedidelis, labai tankiai apgyvendintas kraštas. Ji perpus mažesnė už Lietuvą, bet gyventojų čia tris kartus daugiau. Belgija – lygumų šalis. Belgiją skalaujantys Šiaurės jūros vandenys dėl Atlanto srovės artumo neužšąla. Juose gausu įvairios floros ir faunos – nuo austrių iki vandens augmenijos ir netgi nuo ryklių iki koralų. Briuselis – Europos kelių kryžkelė, ES ir NATO būstinių miestas, laikomas ES sostine. Čia vyksta Europos Parlamento nuolatinių komisijų bei ES Tarybos posėdžiai. Keliai – šalies puošmena. Jie platūs ir apšviesti visą naktį. Į akis krinta gausybė vandens kelių tiek upėmis, tiek kanalais. Belgijos įvaizdis – daugybė muziejų, senovinių architektūrinių ansamblių, senieji miestai, švarios, su muilu išplautos gatvės, išpuoselėti laukai. Briuselio pakraštyje įsikūręs Mini Europos parkas, kuriame rasite visų Europos sostinių žymiausių pastatų modelius. Architektūros šedevrų kopijos sumažintos 25 kartus.

| |

Austrija

Austrija – įspūdingų kalnų, derlingų slėnių, dainingų žmonių ir turizmo kraštas. Ji yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje svarbių tarptautinių kelių, einančių iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš Šiaurės Europos į Pietų Europą. Austrijai yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrijoje yra tik 5 – 6 didesni miestai. Didžiausias sostinė Viena, išlaikiusi Habsburgų imperijos didybę. Kartu tai labai šiuolaikiškas bei kosmopolitinis miestas, pilnas kontrastų bei netikėtumų. Čia nuostabiai dera istorinis palikimas, austriškos tradicijos bei šiandienos pasiekimai. Vienoje gausu sodų ir parkų, architektūrinių ir senovės paminklų. Praterio saloje yra stambiausias Vienoje parkas, tradicinė liaudies pasilinksminimų vieta. Iš Vienos architektūrinių paminklų išsiskiria viduramžiais statyta gotiška Šventojo Stefano katedra, Šenbruno rūmai (buvusi Habsburgų vasaros rezidencija), Belvederio rūmai. Vienoje yra daug teatrų, muziejų, aukštųjų mokyklų, mokslo ir švietimo įstaigų; nuo seno ji garsėjo kaip muzikos miestas.

| |

Tibetas – kita realybė

Nuo to laiko, kai pirmą kartą perskaičiau A.David-Neel knygą „Magija ir Mistika Tibete“, trys šio pavadinimo žodžiai man tapo neatskiriamai susiję. Nepamiršdama, kad Tibetas šiandien yra okupuota, iškankinta, išniekinta šalis, visada apie jį galvoju dar ir kaip apie mistinę Kitą realybę. Nesu profesionali fotografė, todėl dažniausiai pamirštu apie nuotraukos kompoziciją ar meniškumą, o tiesiog stengiuosi užfiksuoti tai, kas man asmeniškai simbolizuoja ribą tarp dviejų tikrovių – kasdienės ir magiškosios. Šventyklų durys, ilgi haliucinogeniškai ryškių spalvų koridoriai, šviesos salos tamsiuose griūvančių vienuolynų labirintuose, nuožmių dievybių koplyčios, atsiskyrėlių būstai, akmenų altoriais pažymėtos Jėgos vietos mėnuliškame gamtovaizdyje man visada atrodo kaip ta slaptoji erdvės ir laiko sankirta, kurioje staiga gali prasidėti pasaulius perkeičiantis vyksmas. Tokio virsmo vieta gali būti žmogus: maldininkas, piligrimas, vienuolis, jogas.

| |

Budizmas Tibete

Tibetas (kiniet. Xizang, Tibeto Autonomis regionas, Kinija): budizmas ir valstybės istorija. Budizmas Tibetą pasiekė maždaug VII a. ir, karaliui padedant, pamažu pasklido visuose visuomenės sluoksniuose. Formavosi jis iš dviejų mokymo srovių: Mahajanos ir Vadžrajanos (tantrizmo). Indijoje budizmui išnykus, Tibetas tapo jo skleidimo židiniu ir nuo XVI a. jo tibetietiškoji jo atmaina užkariavo visas Himalajų šalis bei Mongoliją. “Pirmasis pasklidimas” vyko VI a. pabaigoje suvienijus šalį bei pradėjus veiksmingą ekspansijos politiką. Budizmo pradžia Tibete siejama su valdovo Songtseno Gampo laikais ir dviem Budos mokymą išpažinusiom jo žmonomis: Nepalo princese Brikuti Devi ir Kinijos Tangų dinastijos imperatoriaus dukra Veng Čen. Valdant Songtsenui Gampo (617-698), Tibetas tapo viena stipriausių Azijos imperijų. Iki to laiko ji neturėjo savo rašto ir tik Songtsen Gampo įsaku į Indiją mokytis kalbų buvo pasiųsti vienuoliai, kurie grįžę sukūrė tibetietišką abėcėlę indiškosios pagrindu.

| |

Geografija ir klimatas

Švedijos plotas yra 450 000 kvadratinių kilometrų – panašus į Kalifornijos, Kamerūno, Irako, Ispanijos arba Tailando. Pusė visos teritorijos apaugusi miškais. Mažiau negu 10 proc. yra dirbama žemė. Gana lygus kraštovaizdis nusėtas ežerais -jų yra beveik 100 000. Ilga kalnų grandinė, nusidriekusi šiaurės vakaruose, siekia 2111 metrų aukštį, o palei išraižytą pakrantę yra tūkstančiai salų. Dėl šiltosios Golfo srovės Švedijos klimatas švelnesnis negu kitose šiaurinėse valstybėse. Šalies sostinė Stokholmas yra tokioje pačioje platumoje kaip ir pietinė Grenlandija, tačiau jo vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra +18°C. Žiemą temperatūra nukrenta šiek tiek žemiau nulio, o sniego kiekis yra vidutinis. Šiaurinėje Švedijos dalyje žiemos ilgos ir šaltos, o vasaros šviesios ir vėsios. Birželio ir liepos mėnesiais nesutemsta ištisą parą.

| |

Stokholmas

Švedijos sostinė Stokholmas yra vienas patraukliausių pasaulio miestų, kartu — vienas sunkiausiai apibūdinamų. Vanduo supa beveik trečdalį salų ir septynis miesto kvartalus. Tad miestas išraizgytas molų, kanalų, tiltų voratinkliu ir dažnai vadinamas Šiaurės Venecija (šis pavadinimas reliatyvus, nes susisiekimas daugiausia vyksta keliais), Melareno gražuole ar vandenų karaliene. Įsikūręs rytinėje pailgos Švedijos žemės pakrantėje, Stokholmas yra viena iš nedaugelio pasaulio sostinių, kurioje ramybė ir tyla, grynas oras, aiškus dangus ir erdvės dera su didžiulio miesto gyvenimu. Miestas mozaika išsidėstęs keturiolikoje salų, senamiestis užima tris salas. Miestas sostine tapo 1252 m. karaliaus Gustavo Vazos, išvadavusio šalį iš danų okupacijos, pavedimu.

| |

Parlamentinė demokratija

Švedija yra konstitucinė monarchija, turinti parlamentinę valdymo formą. Karalius Karlas XVI Gustavas atlieka tik formalią valstybės vadovo funkciją. Parlamentas susideda iš vienerių rūmų, kurių nariai renkami tiesiogiai pagal proporcingo atstovavimo sistemą ketverių metų laikotarpiui. Švedai visuotinę rinkimų teisę įgyja sulaukę 18 metų. 1998m. įvykusiuose rinkimuose dalyvavo 81,4% balsuotojų. Valdančioji socialdemokratų partija buvo valdžioje viena arba sudariusi koalicijas 1932— 1976m. bei 1982-1991m., taip pat nuo 1994m., o nesocialistų partijos valdė 1976-1982m. ir 1991-1994m.. Po 1998m. rinkimų socialdemokratų partija suformavo mažumos vyriausybę turėdama 131 iš 349 vietų Parlamente. 10 ministerijų ruošia naujus vyriausybės įstatymų projektus. Įstatymų įgyvendinimu (teisėsauga) rūpinasi apie 100 santykinai nepriklausomų centrinės administracijos institucijų ir 21 apskričių administracija. Kiekviena apskritis turi balsų dauguma išrinktą tarybą, kuri įgaliota apmokestinti pajamų mokesčiu ir atsakinga daugiausia už sveikatos priežiūrą savo regione.

| |

Užsienio politika ir krašto apsauga

Nuo 1995m. Švedija yra Europos Sąjungos narė ir dirba demokratiškos, solidarios ir atviros Europos vardan. Nuo 2001m. Švedija pirmininkauja ES Parlamente tuo sutvirtindama savo dalyvavimą Europos Sąjungos veikloje. Švedija nėra jokių karinių aljansų narė, tačiau ji aktyviai dalyvauja kuriant naują Euro-Atlanto saugumo sistemą visai Europai, įskaitant ir Rusiją. Jos tikslas – paruošti geresnius nuostatus, kaip spręsti nesiliaujančius vietinius ir regioninius konfliktus Europoje. Svarbiausia šios veiklos dalis yra Švedijos dalyvavimas Partnerystės taikos labui ir Euro-Atlanto partnerystės tarybos veikloje. Švedija yra nusiuntusi savo karinius dalinius į Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgas bei tarptautines taikos palaikymo pajėgas buvusioje Jugoslavijoje. Šalis dalyvauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Europos Tarybos, taip pat Vakarų Europos sąjungos (VES) veikloje, siekdama didesnio saugumo Europoje. Dideli dešimtojo dešimtmečio pokyčiai Europoje privertė Švediją pakeisti visą savo krašto apsaugos sistemą atsižvelgiant į naujas grėsmes ir rizikas. Padidėjo šalies karinių pajėgų galimybės dalyvauti humanitarinėse ir taikos palaikymo akcijose.