| |

Portugalija

Portugalija – labiausiai į vakarus nutolusi ES valstybė. Ji turi seniausias nepakitusias sienas Europoje (nuo 1143 m.). Šiuo metu pasaulyje gyvena 13 mln. portugalų, iš jų 10 mln. Portugalijoje. Portugalų kalba – penkta pagal paplitimą pasaulyje. Ja šnekama Angoloje, Mozambike ir kitose buvusiose Portugalijos teritorijose Afrikoje ir Azijoje. Portugalija – karščiausia Europos šalis – vidutinė metų temperatūra +16, čia daugiausiai valandų per metus šviečia saulė. Čia didžiausias procentas gyventojų, dirbančių pramonės srityje, mažiausias – dirbančių paslaugų srityje. Daugiausia pagaminama kamštinio ąžuolo žievės tiek ES, tiek pasaulyje. Portugalijoje mažiausias europos šalyse kvalifikuoto pramonės darbininko atlyginimas – 10 400 JAV dolerių per metus atskaičius mokesčius. Portugalijoje didžiausias ES vedybų skaičius ir trumpiausia vyrų gyvenimo trukmė (72,44 metų). Birželio 10 d. – Portugalijos nacionalinė šventė; tądien minima poeto Luiso de Camoeso, epinės poemos “Os Lusiadas”, aprašančios Vasco de Gamos kelionę į Indiją, autoriaus mirties metinės. Labiausiai turistų lankoma vieta Portugalijoje – Algarve, labiausiai į pietus nutolęs Portugalijos regionas, garsėjantis baltu smėliu, naktiniais klubais ir golfu.

| |

Estija

Talinas, nedidelis miestas, gali patenkinti net išrankiausio turisto poreikius. Pasivaikščiojimas saulėta uosto pakrante, peizažas su tolumoje stūksančiais Talino bokštais, klajonės vingiuotomis viduramžiško senamiesčio gatvelėmis, vakarienė apverstame laive-restorane – tai tik vienas iš daugelio galimų variantų. Talino senamiestis pasižymi originaliu išsidėstymu. Norint viską pamatyti, tenka kopti į Toompea kalną; ten 1229 m. tvirtovės pavidalu “gimė” Talinas, o dabar viduramžiškų mūrų apsuptyje įsikūrusi ir Estijos vyriausybė. Estijai priklauso Saremos sala Baltijos jūroje. Sala yra unikali savo gamta: šiaurinėje dalyje dėmesį patraukia Pangos uolėtas krantas, kuris virš jūros iškilęs daugiau kaip dvidešimt metrų; dauguma Saremos krantų užpelkėję, tad šios vietos – tikras paukščių rojus; Kali vietovėle prieš 3000 metų meteorito paliktame įdubime susiformavo žalias ežeriukas, savo palaptingumu viliojantis visus atvykusius; stebina vėjo malūnai, gebantys sparnus pasukti pagal vėjo kryptį; Koguvos žvejų kaime namai pastatyti 1880-1930 m., čia įsikūręs etnografinis muziejus, kurio sodyboms grožiu nenusileidžia kadagių giraitės ir akmenuota jūra; Kuresarės vyskupijos pilies (statyta 1230 m.) fragmentas – seniausios akmens skulptūros pavyzdys saloje. Baltijos šalyse labai populiarios dainų šventės pirmiausiai atsirado Estijoje 1869 m.

| |

Latvija

Latvija, įsiterpusi tarp Estijos ir Lietuvos, turi ilgą pajūrį ir tris didelius uostus, todėl joje patogu plėtoti prekybą. Drėgnas ir vėsus klimatas palankus pieno ir mėsos gyvulininkystei. Latvijos sostinė Ryga, nuo pat viduramžių svarbus prekybos uostas, turbūt gyviausia sostinė Baltijos šalyse. Latvija istoriškai susijusi su Vokietija, ir Rygoje tai akivaizdu kiekviename žingsnyje: iš architektūros, madų ir daugybės vokiečių turistų. Latvijos sostinėje Rygoje susitelkęs trečdalis visų šalies gyventojų. Latvijos vėliava – seniausia iš visų Baltijos valstybių. Ji atsirado kovų su kalavijuočiais laikais – apie 1279 m. Latvių kalba yra artimiausia lietuvių kalbai iš visų Europos kalbų. XVII a. Kuršo kunigaikštystė, buvusi dabartinės Latvijos teritorijoje, turėjo kolonijų Karibų jūroje ir Afrikoje. Latviams sekasi “Eurovizijos” konkursuose: 2000 m. grupė “Brainstorm” užėmė trečią vietą, o 2002 m. dainininkė Marija Naumova laimėjo šį konkursą. Latvijos nacionalinis paukštis – baltoji kielė, gėlė – ramunė, vabalas – dvitaškė boružė.

| |

Olandija

Olandija nėra visiškai tikslus šios šalies pavadinimas, nes Olandija yra vakarinės šalies provincijos, pietų ir šiaurės Olandija; tikslus pavadinimas yra Nyderlandai, Nyderlandų Karalystė. Amsterdamas yra šalies konstitucinė sostinė, o Haga – administracijos ir vyriausybinių įstaigų sostinė. Mastrichte, seniausiame ir labiausiai į pietus nutolusiame Olandijos mieste, pasirašyta Mastrichto sutartis, kuria įkurta Europos Sąjunga. Žemės ir jūros tema olandui amžina. Tai tauta, kuri myli jūrą, be jos neįsivaizduoja savo gyvenimo ir sunkiai atsikovoją erdvę iš jos. Olandija laikoma jūrine tauta, nes ji visada garsėjo savo jūrininkais, žvejais ir dokininkais. Didelė dalis šalies gyventojų gyvena nusausintoje ir sukultūrintoje teritorijoje. Jau prieš 2 tūkst. metų olandai pylė pylimus, norėdami apsisaugoti nuo potvynių. Po 10 amžių Šiaurės jūros pakrantėje pasirodė apsauginės dambos (užtvankos) – dam. Šiandien šis žodis yra daugelio Olandijos miestų pavadinimų sudedamoji dalis (Amsterdamas, Roterdamas, Zandamas). Olandija – tankiausiai gyvenama Europos šalis. Spartus urbanizacijos procesas čia suformavo vakarų Olandijos konurbaciją – Randstadą. Tai vientisas žiedinis miestas, kuris jungia net 9 miestus.

| |

Prancūzija

Prancūzijai, didžiausiai Vakarų Europos šaliai, priklauso ir Korsikos sala Viduržemio jūroje. Dvi didžiausios kalnų grandinės – Pirėnai pietuose ir Alpės rytuose – yra gamtinė siena su kaimyninėmis valstybėmis. Prancūzijos simbolis – Eifelio bokštas – pastatytas 1889 m. Jo konstruktorius – G. Eiffel, bokšto aukštis – 324 m. Per metus jį aplanko vidutiniškai 6 mln. žmonių. Prancūzijos sostinė Paryžius taip pat garsi savo įspūdingais statiniais katedra Notre-Dame, Triumfo arka, Luvru. Tai pasaulio madų sostinė. Prancūzija yra viena iš vyno gamybos lyderių pasaulyje. Jam pagaminti naudojama apie 300 įvairių rūšių vynuogių, dauguma auginama šalies pietuose. Aukštos kokybės vynuogės auginamos tam tikruose regionuose: Elzase, Bordo, Burgundijoje, Luaro slėnyje ir Šampanėje – tai vienintelė vieta pasaulyje, kur auginamos vynuogės tikro šampano gamybai. Beveik kiekvienas Prancūzijos regionas siūlo savo specifinių patiekalų: Burgundija – sraigių ir varlių kojelių, Bretanė – omletų, šalies pietvakariai – triufelių… Prancūzijoje gaminama daugiau kaip 360 rūšių sūrių. 70% eksportuojamo sūrio pasaulyje yra iš čia.

| |

Vokietijos istorijos apžvalga

Vokietijos istorijos pradžia galima laikyti 843 metus, kai Karolio Didžiojo įpėdiniai pasirašė Verdeno sutartį, pagal kurią Romos imperija buvo suskaidyta į tris dalis. Teritorija į Rytus nuo Reino iki Elbės ir Dunojaus atiteko Liudvikui I Vokiečiui. Nuo to laiko ši imperijos dalis, vadinama Rytų Frankonija, tapo daugiau ar mažiau savarankiška ir vėliau vietoj jos susikūrė Vokietija. Iš pradžių iškilo kelios hercogystės: Lotaringija, Frankonija, Švabija, Tiūringija, Saksonija ir Bavarija. Jų hercogai buvo nepriklausomi savo giminių valdose, tačiau hercogystes vienijo priešų grėsmė (slavų, vengrų, vikingų). 911 metais, mirus Liudvikui IV Vaikui, išnyko Karolingų dinastija, ir karaliumi buvo išrinktas Konradas I, artimas Karolingų giminaitis, Frankonijos hercogas. Tačiau jam nepavyko įtvirtinti savo valdžios už hercogystės ribų. Gulėdamas mirties patale savo įpėdiniu jis paskelbė buvusį savo priešą, Saksonijos karalių Henriką I. Tiesa, karaliumi jį pripažino ne visi hercogai, tačiau 919 metai, kai Henrikas I pakilo į sostą, laikomi pirmosios vokiečių imperijos įkūrimo metais.

| |

Lenkija

Lenkija – tai reti kaimai ir didingi viduramžių miestai. Ši lygumų šalis didesnė nei negu kitos trys Vidurio Europos valstybės kartu paimtos. Vienas nuostabiausių Lenkijos miestų – Krokuva, 1040-1609 m. buvusi šalies sostinė. Čia puiki viduramžių architektūra primena, kad XV-XVI am. Lenkija buvo didelė ir stipri valstybė, kurią vėliau pasidalino kitos šalys. Visa Lenkija turi daug senų bažnyčių, rūmų ir valstybinių pastatų, kurie vieni iš gražiausių Europoje. Daugelis buvo sugriauti per Antrąjį pasaulinį karą, bet Krokuva palyginti nenukentėjo. Deja, šis miestas – vienas labiausiai užterštų Europoje, visų pirma dėl Nova Hutos plieno liejyklos. Krokuva – antro didžiausio Europoje universiteto ir Vavelio pilies bei vavelio katedros – Lenkijos nepriklausomybės simbolio – miestas. Pasak legendos, kadaise oloje po Vavelio kalva gyveno slibinas, kurį nužudė didvyris Krakas, Krokuvos įkūrėjas, ėmęs jį šerti dervos su siera prikimštais gyvulių kailiais. Vavelio katedroje laikoma priešistorinių kaulų kolekcija. Kaip varnai saugo Londono pilį, taip ir šie kaulai, sakoma, saugo katedrą, kurioje beje yra kelių žymių Lietuvos valdovų kapai. Lenkijoje verta aplankyti Veličkos druskos kasyklas, kuriose gausu puošnių požeminių salių ir koplyčių.

| |

Ispanija

Kiparisų alėjos, apelsinmedžiai, žydintys gėlynai, amžinuoju sniegu apdengtos kalnų viršūnės – būdingas Ispanijos kraštovaizdis. Ispanija – vyno kraštas. Be vyno nesėda prie stalo nė vienas ispanas. Vynas čia pigesnis už pieną ar alų. Ispanija yra viena iš vyno gamybos lyderių pasaulyje, kasmet jo gamybai sunaudojama 3 mln. tonų, vynuogių 300 mln. Planetos gyventojų kalba ispaniškai, o pačioje Ispanijoje – tik 13 %. Fiesta – neatsiejama Ispanijos kultūros dalis. Kasmet švenčiama apie 200 įvairių švenčių. Pamplonoje kasmet vyksta Bulių bėgimo fiesta, Valensijos Bunolio mieste – La Tamatina, pomidorų karas. Tradicinė bulių kova, arba korida, Ispanijoje išpopuliarėjo XVI a. pabaigoje. Korida simbolizuoja paprasto žmogaus (toreadoro) triumfą prieš feodalinį riterį (pikadorą). Bulių kautynių pasaulio sostine laikoma Sevilija, tačiau didžiausia arena yra Madride. Gera ar bloga žudyti bulių, ispanai nesuka galvos. Aistra koridai įsigėrusi ispanams į kraują ir sielą. Arena – tai varžybų aikštelė, kurioje žmogus demonstruoja drąsą. Net berniukų populiariausias žaislas yra toreadoro špaga ir plastmasinė buliaus galva.

| |

Italija

Roma buvo pastatyta ant septynių kalvų, dabar jų yra 20. Italos išvertus iš graikų kalbos reiškai “veršių, jaučių žemė”. Roma buvo pirmasis miestas, kurio gyventojų skaičius viršijo 1 mln. Tai atsitiko 133 m. Pr. Kr. Tuo tarpu Londonas milijoniniu miestu tapo 1810, o Niujorkas – 1875 metais. Venecija įsikūrusi ant 120 salų, kurias skiria 177 kanalai, o jungia 400 tiltų. Romoje yra mažiausia pasaulio valstybė – Vatikanas, valdoma popiežiaus. Tai viso katalikiškojo pasaulio centras. Lyginant su kitomis ES šalimis Italijoje mažiausias gimimų skaičius ir daugiausia senyvo amžiaus žmonių. Didžiausias pajamas Italija gauna iš turizmo. Egzistuoja ryškūs ekonominiai skirtumai tarp šalies šiaurės ir pietų.

| |

Danija

Danija yra pati mažiausia iš Skandinavijos šalių. Jos teritoriją sudaro Jutos pusiasalis ir apie 406 salų, iš kurių gyvenama tik 86-iose. Danijai priklausę Farerų salos, esančios šiaurinėje atlanto vandenyno dalyje, 1948 m. įgijo Danijos Karalystės autonomijos statusą. Jų teritorija 46 kartus mažesnė už Lietuvą. Iš 18-os salų septyniolikoje gyvena žmonės, dažniausiai besiverčiantys žvejyba ir avių auginimu, o vienoje ūkininkauja tik vyras su žmona. Danijai priklauso didžiausia pasaulyje sala – Grenlandija, 8 kartus didesnė už pačią Daniją, tačiau joje gyvena tik 56 tūkst. žmonių. Danijos klimatas labai panašus į Lietuvos. Vasara čia būna birželio-rugpjūčio mėnesiais, o žiema – gruodžio-kovo mėnesiais. Šalčiausias metų mėnuo – vasaris. Danijoje galioja konstitucinė monarchija, seniausia Europoje, gyvuojanti nuo X amžiaus vidurio. Dabartinė šalies valdovė – karalienė Margaret II. Danijos sostinė Kopenhaga minima nuo 1167 metų. Jos gyventojų skaičius siekia 1,7 mln., miestas įsikūręs vienoje iš didžiausių šalies salų – Zelandijoje.