Egiptas – derlingojo Nilo dovana. Net ir laikas čia matuojamas Nilo potvyniais ir atoslūgiais. Jau prieš 5 tūkstančius metų Nilo slėnio gamta suformavo polinkį siekti tvarkos ir reguliarumo. Senovės egiptiečių teiginys, jog didžiausios būties vertybės yra tvarka ir pastovumas, kiaurai persmelkia visą senovės Egipto gyvenimą, religiją, mitologiją. Tai akivaizdžiai liudija visa, kas išliko per tūkstantmečius, kas ir šiandien žadina vaizduotę ir nepraranda savo mįslingo žavesio.

Kairas – „Tūkstančio minaretų“ miestas – Egipto sostinė ir širdis.Tai didžiausias Afrikos miestas, kuriame gyvena beveik 17 mln. gyventojų. Gausybė mečečių su besistiebiančiais į dangų minaretais, itin judrios gatvės suteikia Kairui paslaptingą ‘’Tūkstančio ir vienos nakties’’ miesto įspūdį. Kairas ir senovėje, ir dabar – stambus kultūros ir prekybos centras, kuriame susikerta Afrikos, arabiškojo pasaulio, Europos ir Azijos keliai ir interesai.

Giza. Šalia Kairo, vakariniame Nilo krante – Giza. Joje yra vienas iš septynių senovės pasaulio stebuklų, išlikęs iki mūsų dienų. Tai Didžiosios Gizos piramidės – iškalbingi tikėjimo pomirtiniu gyvenimu simboliai.

Didžiausia piramidė – faraono Cheopso, valdžiusio šalį 2551–2528 m. pr. Kr. Jos aukštis siekia net 147 m. Cheopso piramidės statybai panaudota 2,5 mln. klinties blokų, sveriančių iki 15 tonų. Chefreno ir Mikerino piramidės šiek tiek mažesnės, bet taip pat didingos ir įspūdingos.
Šalia jų stūkso didysis, amžinai besišypsantis, tūkstantmečiais saugantis piramidžių paslaptis sfinksas. Jam neliko abejingi Aleksandras Didysis, Cezaris, Kleopatra ir Napoleonas.

Egipto muziejus suteikia galimybę susipažinti su viena turtingiausių pasaulio kolekcijų. Muziejaus puošmena – unikalūs papuošalai ir brangenybės, sarkofagai, įvairūs buitiniai daiktai (iš viso apie 5000) iš faraono Tutanchamono kapo, kuriuos 1923 metais Karalių slėnyje atrado archeologas Hovardas Karteris ir lordas Karnarvonas.

Luksoras – senovės Egipto sostinė (Tėbai), kurioje yra įspūdingos Egipto šventyklos, monumentai ir statulos, simbolizuojančios XIII – XXX faraonų dinastijų laikus.

Rytiniame Nilo krante – Karnako ir Luksoro šventyklos, skirtos Tėbų dievų trejybei (saulės dievui Amonui, jo žmonai deivei Mutai ir jų sūnui Chonsui), didinga sfinksų alėja, jungusi Karnako ir Luksoro šventyklas, Ramzio II laikų obeliskai ir statulos.

Vakariniame Nilo krante – Karalių slėnis, kuriame iki šių dienų ilsisi senovės Egipto faraonai. Kapaviečių freskos, nepraradusios savo spalvų ir šiandien, paslaptinga simbolika ir hieroglifai perkelia net į XV a. pr. Kr. laikus. Faraonės Chatšepsutės (XVII dinastija, XV a. pr. Kr.) atminimo šventykla –- vienas gražiausių Egipto monumentų, galėjęs pelnytai papildyti pasaulio stebuklų sąrašą. Memnoso kolosai, vaizduojantys faraoną Amenhotepą III, kažkada buvo įėjimas į šiandien nebeegzistuojantį šventyklų kompleksą.

Nilas – ilgiausia pasaulio upė. Ji teka 6700 km nuo savo ištakų Viktorijos ežere iki Viduržemio jūros, iš jų 1500 km – per Egiptą. Kelionė laivu Nilo upe – geriausias būdas suprasti daug tūkstantmečių egzistavusio ir išnykusio pasaulio dvasią.
Plaukiant laivu galima grožėtis Šiaurės Afrikos gamta, stebėti Nilo pakrančių kasdieninį gyvenimą, aplankyti senovės Egipto miestus bei istorinius paminklus, menančius faraonų laikų galybę ir didybę. Nuobodžiauti nėra kada ir vakarais. Laivuose organizuojami įdomūs folkloro vakarai ir karnavalai. Argi ne smalsu vieną vakarą pasijusti Kleopatra ar galingu Egipto faraonu, beduinu – šeichu ar šokėja…

Views All Time
Views All Time
9758
Views Today
Views Today
1
0 0