Sostinė: Atėnai
Santvarka: respublika
Gyventojų skaičius: 10,6 mln.
Plotas: 131 940 km2
Valstybinė kalba: graikų
ES narė nuo: 1981 m.
Valiuta: euras (Graikijos drachma iki 2002 m.)

Yra šalių, be kurių žmonijos kultūros istorija tiesiog neįsivaizduojama. Viena iš jų – Graikija, Elada… Šie žodžiai žinomi visam pasauliui tarsi civilizacijos, demokratijos, kultūros, meno ir filosofijos sinonimai.

Graikija, Pietų Balkanų šalis, yra viena iš seniausių Europos valstybių, kurioje 8/10 teritorijos užima daugybė kalnų. Graikijos istorija skaičiuojama tūkstančiais metų, tačiau tik 1832 m. ji išsivadavo iš Turkijos okupacijos.

Graikijai priklauso 2000 salų, užimančių 1/5 Graikijos teritorijos, tačiau tik 136 iš jų yra apgyvendintos. Visos šalies teritorija maždaug dvigubai didesnė nei Lietuvos.

Graikija visada buvo kryžkelė tarp Europos ir mažosios Azijos, Europos ir Afrikos.

Senovės Graikija: iki šiandien išlikę šventyklų ir kitų pastatų griuvėsiai atspindi ilgą ir sudėtigą šalies istoriją. Maždaug 2000 m. pr. Kr. Kretos saloje ir Mikėnuose jau klestėjo savitos kultūros. Apie V a. pr. Kr. iškilo tokie stiprūs miestai-valstybės kaip Atėnai ir Sparta. Turtingą kultūrą, paplitusią Viduržemio apyjūryje, kūrė filosofai (Sokratas, Platonas, Aristotelis), matematikai (Pitagoras), architektai ir rašytojai (Homeras, Heziodas).

Graikai gyvena apie jūrą kaip varlės apie balą (Platonas). Nors Graikija yra saulės, kalnų, alyvmedžių ir vynuogių šalis, poluliariausias sinonimas būtų – jūrų šalis. Visa Graikijos gamta neatskiriama nuo jūros, kuri čia vadinama keliais vardais: vakaruose – Jonijos, rytuose – Egėjo, pietuose – Viduržemio.

Graikija turi mažai gamtinių išteklių, todėl ji – neturtingiausia Europos Sąjungos šalis, bet ekonomikai, besigrumiančiai su nesenu investicijų badu, padeda didelis laivynas ir pajamos iš turizmo.

Nuostabi gamta, istoriniai paminklai ir vasaros saulė per metus į Graikiją sutraukia daugiau kaip 8 mln. turistų. Šalies vyriausybė skatina turizmą remdama viešbučių statybą.

Patogiausia ir pigiausia apkeliauti Graikiją vandeniu. Šiuo metu Graikija turi didžiausią pasaulyje prekybos laivyną.

Atėnai, išminties deivės ir dvasinės kultūros centras Antikos laikais, šiandien – Graikijos sostinė, prekybos ir industrijos centras, kai kur vadinamas betono džiunglėmis.

Virš Atėnų dunkso didinga Akropolio kalva ir Partenono griuvėsiai. Akropolio didybė susieta su karo ir išminties deive Atėne. Sakoma, jog čia ji smeigė į žemę savo ietį – toje vietoje išdygo alyvmedis, šventas graikų medis, visais laikais žmonėms teikęs ir maistą, ir kurą, ir šviesą. Atėnės, gimusios iš Dzeuso galvos, kultas buvo valstybinis. Jos garbei pastatyta šventovė Partenonas, gražiausias graikų architektūros kūrinys, o ansamblio centre – deivės Atėnės skulptūra.

Atėnai – vienas iš užterščiausių pasaulio miestų: kai kuriomis dienomis automobiliams draudžiama įvažiuoti, kad nors kiek sumažėtų smogas.

Salonikai (1 mln. gyventojų) vadinami antrąją Graikijos sostine. Šis miestas – tikras gyvas Bizantijos meno muziejus po atviru dangumi – yra įtrauktas į UNESCO apsaugos programas.

Graikų vertybės: protas, laisvė, meilė jūrai, glaudūs šeimos ryšiai.

Graikai – linksma, svetinga, temperamentinga, mėgstanti gardžiai pavalgyti ir gražiai, elegantiškai apsirengti tauta, todėl pinigų madingiems, brangiems rūbams ir avalynei, sėdėjimams kavinėse ir tavernose negailima. Apie devintą valandą vakaro čia prasideda naktinis gyvenimas – beveik visas miestas išeina į gatves, į daugelį kavinių ir restoranų. Vieni šnekučiuojasi, kiti ateina pasiklausyti buzukio muzikos, treti – pašokti sirtakio.

Kreta – didžiausia ir piečiausia Graikijai priklausanti sala (apie 260 km ilgio, 500 tūkst. gyventojų) – apipinta legendomis ir padavimais. Šią žemę aplanko piligrimai, keliaujantys Naujojo Testamento pėdsakais, nes čia buvo sustojęs laivas, į Romos teismą gabenęs apaštalą Paulių. Viena iš Kretos įžymybių – Knoso rūmai, kuriuose dar Europos kultūros priešaušryje buvo įrengta kanalizacija, vonios kambariai, vėdinimo sistemos.

Graikiją sudaro 10 administracinių kraštų, suskirstytų į 51 nomą, ir Ato kalno vienuolių respublika, Šventasis kalnas. Chaldikės pusiasalio dalis nuo 1920 m. turi Vienuolių respublikos statusą Graikijos sudėtyje, o 1926 m. pripažinta nepriklausoma valstybe. Čia nėra asfaltuotų kelių, važinėja vos keletas automobilių, elektra – retenybė. Čia yra 17 vienuolynų; į Šventąjį kalną per dieną įleidžiama tik 10 svetimšalių ir nei vienos moters!

Valstybinė šalies religija yra graikų stačiatikių. Graikija – vienintelė pasaulyje oficiali stačiatikių valstybė. Šventikų vaidmuo graikų gyvenime labai didelis, jie yra pripažinti bendruomenių vadovai. Maldos namuose statulos draudžiamos, kabo tik šventųjų paveikslai – ikonos.

VII a. pr. Kr. Graikijoje sukurta helenų abėcėlė, kuri vėliau tapo visų Europos raidynų pagrindu.

Graikijoje stovėjo 3 iš 7 pasaulio stebuklų: deivės Artemidės šventykla, dievų Dzeuso ir Helio statulos.

Graikijos nacionalinis himnas turi 158 versijas.

Graikijoje atsirado teatras ir olimpinės žaidynės. Olimpijoje prieš 28 šimtmečius Dzeuso garbei buvo surengtos pirmosios sporto varžybos, kurios išaugo iki olimpiadų ir rengiamos kas ketveri metai. Anais laikais olimpiada būdavo ne vien sporto, bet ir religinė šventė, trukusi savaitę. Jos metu buvo aukojama dievams, sustodavo karo veiksmai. Stadione vyrai rungdavosi nuogi, tad moterims varžybas žiūrėti buvo griežtai draudžiama. Nugalėti Olimpijoje buvo didelė garbė, o pralaimėjusieji užtraukdavo nešlovę ne tik savo šeimai, bet ir miestui.

Pirmosiose šiuolaikinėse olimpinėse žaidynėse, surengtose Atėnuose 1896 m., dalyvavo 311 vyrų ir nei vienos moters!

Graikų nacionalinis valgis – Moussaka – gaminamas iš kepto ėriuko ir baklažanų.

Graikijos ilgiausia upė – Aliakmonas (314 km), aukščiausias taškas – Olimpo kalnas (2917 m), didžiausias ežeras (jo viduryje ribojasi Graikija, Albanija ir Makedonija) – Prespa (290 km2). Graikijoje yra siauriausias pasaulyje sąsiauris: tarp Eubojos salos ir žemyno (40 m).

Po Aleksandro Didžiojo užkariavimų Graikijoje ir Europoje pasirodė parfumerija.

Graikijos gyventojai pirmieji pradėjo nešioti diržus ir liemenėles.

Pirmosios žinomos enciklopedijos sietinos su antikine Graikija.

Apie Sokrato idėjas žinome tik jo mokinio Platono dėka, nes Sokratas nepaliko jokių rašytinių savo mokymo šaltinių.

Graikijoje žemdirbyste verčiasi net trečdalis gyventojų – daugiau nei bet kur kitur Europoje. Svarbiausia kultūra – alyvmedžiai, auginami kalvų šlaituose visoje šalyje.

Graikija eksportuoja daugiausiai alyvuogių aliejaus tiek Europos Sąjungoje, tiek pasaulyje. Taip pat eksportuoja daug vynuogių, vynų, citrusų ir kitų vaisių, figų, medvilnės, pomidorų ir tabako.

Parengta pagal:
Europa – mūsų žemynas.- K.,2002
Mes! Mes ir ES? Mes ir Europos Sąjunga! / A. Paleckis. A. Ikamas .- V., 2002
Pasaulio geografija. Enciklopedinis žinynas.-V., 1999

Views All Time
Views All Time
8046
Views Today
Views Today
1
0 0