Elektrėnų savivaldybė įkurta 2000 m. kovo 19 d. įvykus rinkimams į savivaldybių tarybas. Elektrėnų savivaldybės tarybą sudaro 25 tarybos nariai.

2000 m. balandžio 5 d. įvyko pirmasis tarybos posėdis, kurio metu buvo išrinktas Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis ir mero pavaduotojas Andrejus Paberalis.

Tarybos sprendimu savivaldybės teritorijoje įkurtos 8 seniūnijos: Elektrėnų, Vievio, Semeliškių, Kietaviškių, Gilučių, Pastrėvio, Beižionių ir Kazokiškių.

Elektrėnų savivaldybė yra Lietuvos pietryčiuose, Vilniaus apskrityje. Naujosios savivaldybės plotas steigimo metu buvo beveik 55 tūkst. hektarų, gyveno apie 32 tūkst. gyventojų. 2002 metais prijungus Liutonių kaimo kadastrinę vietovę prie Kaišiadorių rajono ir atlikus Lietuvos Respublikos gyventojų surašymą, nustatyta, kad savivaldybės plotas yra 509 kv.km (0,8 proc. Lietuvos ploto), gyvena 28,9 tūkst. gyventojų (0,4 proc. Lietuvos gyventojų). Savivaldybėje yra 2 miestai : Elektrėnai ir Vievis, Semeliškių miestelis ir 276 kaimai.

Savivaldybės centras – Elektrėnų miestas, įsikūręs prie automagistralės Vilnius – Klaipėda, pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno.

2000 m. gegužę įvyko miesto šventė, kurioje Lietuvos Respublikos Prezidentas V.Adamkus įteikė merui K.Vaitukaičiui heraldiką: herbą ir vėliavą Heraldikos simbolika aiškinama taip: mėlyname fone trys įstrižos linijos vaizduoja žaibus ir elektrą, apatiniame dešiniajame kampe žvaigždė simbolizuoja paskendusius kaimus, viršutiniame kairiajame kampe šviečianti žvaigždė – tai šiandienos miestas ir jo žiburiai. Miesto vėliavoje, kuri yra geltonos spalvos, pavaizduotas toks pat herbas. Herbo ir vėliavos autorius – dailininkas Rolandas Rimkūnas.

Senųjų Anykštos, Puikino, Jagudžio ir kelių mažesnių ežerų pakrantėse žmonės apsigyveno jau akmens amžiuje. Nuo XIV amžiaus apylinkės priklausė Trakų kunigaikštystei, o nuo 1413 m. – Trakų vaivadijai. Pro čia į Vilnių bei Trakus ėjo senieji keliai, kuriais dažnai traukdavo Vokiečių ordino kariuomenė. 1348 m. už keliolikos kilometrų nuo dabartinių Elektrėnų, prie Strėvos, įvyko didžiulis mūšis, kuriame galvas padėjo keli tūkstančiai lietuvių, tarp jų ir vienas iš Gedimino sūnų – Narimantas. Senąją lietuvių religiją primena vietovardžiai. Žinomiausias iš jų – Perkūnkiemis (Perkūnakiemis). Kaimas, kurio žemėse šiandien stovi elektrinė, iki XX amžiaus buvo žinomas kaip bajorkaimis. Prie Anykštos ežero gyveno ir Vytauto laikais į Lietuvą atgabentų totorių palikuonys.

Naujas senųjų Elektrėnų apylinkių istorijos puslapis buvo atverstas 1918 m. vasario 16 d., atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Gruodžio 6 d. įkurtas Kietaviškių valsčius, į kurį įėjo ir dabartinės Elektrėnų apylinkės. Apylinkėse vyko Nepriklausomybės kovos. Aršiausiai buvo kaunamasi su lenkais vadinamajame Žiežmarių fronte. Šiose kovose pasižymėjo S.Raštikis, vėliau tapęs Lietuvos kariuomenės vadu. 1919 m. balandžio 27 d. jo batalionas buvo apsistojęs Abromiškių ir Sabališkių kaimų apylinkėse.

Antrasis pasaulinis karas nežymiai pakeitė dabartinių Elektrėnų apylinkes.

Pokario metais veikė antisovietinės rezistencijos dalyviai. Žmonės su pagarbia baime pasakojo apie Lietuvos pasienio policijos vachmistro Jono Misiūno – „Žaliojo velnio” žygdarbius. Ypač gausiai prie ginkluotos rezistencijos prisidėjo kaimynystėje esančio Peliūnų kaimo jaunimas.

1960 m. balandžio 18 d. buvo priimtas sprendimas pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno statyti 1800 MW galios šiluminę elektrinę.

Užtvenkus Strėvą, 1961 m. rugsėjo 12 d. pradėjo kilti upės vanduo ir užliejo aštuonis ežerus. Po vandeniu atsidūrė senosios salos, tarp jų ir garsioji Gandrų sala, kurioje buvo didžiausia visoje Europoje baltųjų gandrų kolonija. Iškilo naujos salos. Šiandien marios užima 1240 ha plotą, giliausia vieta siekia net 30 metrų. Gelbėjant nuo vandens, teko perkelti daugiau nei 140 Perkūnkiemio, Anykštos, Lekavičių, Raistinės, Šarkinės ir kitų kaimų sodybų.

Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas elektrinės statybai. Simbolinė statybos pradžios data -1961 m. liepos 18 d., kai buvo padėtas kertinis elektrinės akmuo.

Darbininkams buvo pastatyta laikinoji, o 1960 m. pavasarį pradėta statyti nuolatinė gyvenvietė – dabartiniai Elektrėnai. Buvo apsistota ties mažu Lekavičių kaimeliu Puikino ežero pietvakarinėje pakrantėje. Miestą projektavo B.Kasparavičienė ir K.Bučas. 1962 m. balandžio 19 d. Lietuvos VRE statybos gyvenamoji vietovė pavadinta Elektrėnais.

Elektrinės statyba vyko sparčiai, nes davė galingą impulsą pramonei vystyti ir kaimui elektrifikuoti. Pirmasis blokas buvo paleistas po 2,5 metų, kiti pamečiui.

Elektrėniečius galima lyginti su amerikiečiais: ir čia, ir ten rinkosi įvairių tautybių žmonės. Plyname lauke išaugo žalias miestas. Lietuvos elektrinė yra Pabaltijo energijos gigantas, turintis keturis 300 MW ir keturis 150 MW galios energoblokus. Ilgametis elektrinės generalinis direktorius – Pranas Noreika.

Šiuo metu elektrinė dirba tik 3 procentų galia. Ji yra svarbiausias Ignalinos AE rezervas.

Views All Time
Views All Time
4518
Views Today
Views Today
1
0 0