Motociklų įvarovė primena benamių šunų gaują. Įvairiausi “snukiai”, “uodegos”, “letenos” ir neribotos galimybė kryžmintis. Tas pats ir apie motociklininkus – ne visi jų užsikrėtę grynaveisliškumo liga. Remiantis Vakarų Europos ir Rusijos specialistų tyrimais, bandome įsprausti į rėmus dviratę motorizuotą techniką.
Baikeris – gerietis. Blogas baikeris – retas reiškinys ir dažniausiai sutinkamas amerikiečių filmuose. Gero baikerio sveika fizionomijos spalva ir geras motociklas. Blogas baikeris taip pat turi gerą motociklą ir vešlią veido augmeniją. Jeigu pas baikerį didelis pilvas, tai jis rūpinasi drėgmės palaikymu savo kūne ir tam reguliariai vartoja alų, o jei baikeris liesas ir jį apspitę trys gražuolės – tai Miki Rurkas. Visi gamtos bei kiti dėsniai paneigia galimybę aptikti baikerį be motociklo (suprask – baikeris be pirdos – ne baikeris). Gerai ir gausiai ištatuiruotas baikeris gali atnešti nemenką pelną Tatu prezentacinių renginių metu. Dažniausiai skiriami du baikerių tipai: rytiniai ir naktiniai. Naktiniai baikeriai paprastai būna sukalbami, linksmi ir mielai sutinka išgerti. Rytiniai baikeriai – pikti ir užtinę. Tai tie patys naktiniai baikeriai, grįžtantys namo.
Pirmasis 2004 m. ketvirtis kompanijai „Mazda” buvo ypač sėkmingas. Kovo mėn. pardavimas Europoje pasiekė rekordiškai aukštą lygį. Lietuvoje naujieji „Mazda” modeliai taip pat sparčiai populiarėja. Mazda automobilių pardavimo augimas pasiekė rekordinį lygį. Europoje pirmąjį ketvirtį buvo įregistruota 33000 naujų automobilių Mazda ir pasiektas 39 % augimas, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Tai yra geriausias šio gamintojo rezultatas per visą savo gyvavimą. Suomijos rinkoje augimo tempas buvo dar didesnis: 2004 m. sausio – balandžio mėn. pasiektas po 4 % augimas, parduota 2282 vnt. automobilių, o tai netgi 57 % daugiau negu 2003 metais. Mazda modelių pardavimo augimas ypač įspūdingas Pietų Europoje: Italijoje – 157 %, Portugalijoje – 113 % ir Ispanijoje – 88 %. Mažų automobilių klasėje puikiai sekasi modeliui Mazda2 – pasiekta aukščiausia nei bet kada rinkos dalis. Prie Mazda sėkmės prisidėjo ir neseniai pristatytas naujasis kompaktinės klasės modelis Mazda3 – per 3 šių metų mėnesius parduota daugiau kaip 18 000 vnt. Kaip teigia gamintojai, tai net 25 % daugiau negu tikėtasi.
– Kalbėdamas Vilniaus konferencijoje pabrėžėte, kad Vakarų Europos geležinkelių transporto politikoje savo laiku buvo padaryta nemažai klaidų. Kokios tai klaidos? Ir – dar svarbiau – kaip Lietuvai jų išvengti? – Šeštąjį, septintąjį, netgi aštuntąjį praėjusio amžiaus dešimtmečius Vakarų Europos šalys daugiausia investavo į automobilių kelius. Per tuos kelis dešimtmečius automobilių kelių tinklas išsiplėtė keturis kartus, o geležinkelių tinklas liko toks, kaip ir amžiaus pradžioje. Be abejo, buvo nutiestos kelios greitaeigių traukinių linijos, technika taip pat padarė didžiulį šuolį, tačiau ekonominiame Europos žemėlapyje didesnių pasikeitimų tikrai nėra. Ir tiktai šiandien susigriebta, kad gabenti krovinius geležinkeliais ilgesniais atstumais Europoje neįmanoma dėl techninių problemų. Be to, reikia laikytis labai lanksčios transporto politikos, atidžiai investuoti į transporto sektorių. Šios klaidos galima išvengti tik užtikrinant visų transporto rūšių pusiausvyrą. Turėdamos tokį pavyzdį, Lietuvos ir kitų Rytų bei Vidurio Europos šalių vyriausybės sugebės tai padaryti veiksmingai panaudodamos Sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšas.
Nuo pat ankstyvo ryto, dar prieš parodos „TransBaltica 2004” atidarymą, Lietuvos parodų centre LITEXPO prasidėjo dvi dienas trukusi 5-oji tarptautinė konferencija „Logistikos ir susisiekimo paslaugų plėtra Baltijos jūros regione”, kurią organizavo LR susisiekimo ministerija, Transporto ir kelių tyrimo institutas bei Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Joje dalyvavo atstovai iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Čekijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Lietuvos. Buvo perskaityti 29 pranešimai, kuriuose apžvelgtos mūsų šalies, Baltijos regiono, ES ir NVS šalių transporto infrastruktūros plėtros tendencijos, tarptautinių transporto projektų įgyvendinimo, intermodalinio transporto plėtros galimybės ir kt. Iš vežėjams aktualesnių pranešimų paminėtinas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko pasisakymas, skirtas logistikos paslaugų plėtros galimybėms Klaipėdos uoste. Pranešėjas pastebėjo, jog 2003 metų uosto darbo rezultatai geriausi per visą jo istoriją: perkrauta 21 mln. 200 tūkst. tonų krovinių, arba 7,4 proc. daugiau negu 2002 m.
Lietuvos transporto įmonėms reikia ne tik krovininių automobilių, bet ir puspriekabių, priekabų ar specialių antstatų ant važiuoklių. Parodoje pateikti eksponatai rodo, kad puspriekabių gamintojų, norinčių bendradarbiauti su mūsų vežėjais, gretos vis tankėja, o transporto priemonių asortimentas – gausėja. Į rinką veržiasi ne tik užsienio firmos, bet vis daugiau Lietuvos įmonių ima gaminti automobilinę techniką. Likus dešimčiai dienų iki parodos atidarymo norą dalyvauti šiame renginyje pareiškė dvi Lenkijos įmonės – „MaDo” ir „Stokota Kamarg”, kurių jau nebespėta įtraukti į parodos katologą. Jos – naujokės Lietuvos parodose. „MaDo” tentinis autotraukinys įdomus vežėjams, kuriems reikia kuo didesnio tūrio puspriekabių. 115 kubinių metrų talpa – skamba įspūdingai, tačiau viršijami aukščio standartai – papildoma erdvė atsiranda pakėlus tentą penkiais centimetrais. Vežėjas, užsakęs tokį autotraukinį už 26 tūkst. eurų, jį gaus po aštuonių savaičių. Eksponatą jau nupirko viena šalies transporto įmonė.
Atrodytų, beatsigaunanti šalies keleivinio transporto priemonių rinka, didžiųjų miestų savivaldybių paskelbti konkursai naujiems autobusams bei troleibusams įsigyti, į parodą turėjo pritraukti ir daugiau autobusų gamintojų bei jų atstovų. Tačiau jų, kaip visada, buvo vos keletas. MAN koncerno Lietuvoje atstovai UAB „Ulrich funk handelskontor“ į parodą atvežė du autobusus – turistinį „Neoplan Tourlainer“ bei miesto tipo MAN NL 313. Kaip žinia, prieš keletą metų MAN koncernas įsigijo „Neoplan“ akcijas, ir autobusus gaminantis padalinys pasivadino „Neoman“. Pats MAN ir toliau gamina daugiausia miesto tipo autobusus, „Neoplan“ – turistinius. Parodoje pristatytas „Tourlainer“ surenkamas ant MAN važiuoklės, jame montuojamas MAN D 2866 LOH 34 301 kW arba D 2879 LOH 03 338 kW Euro 3 reikalavimus atitinkantis variklis. Autobusas gali būti tiek standartinio 12, tiek 13,8 metro ilgio, jame gali būti naudojama įvairi įranga pagal kliento pageidavimus.
Tačiau ne parodos dydis nulemia jos vertę, o demonstruojama naujovių gausa. Šiuo požiūriu „TransBalticai 2004” pavyko labiau: joje pamatėme naujienų, kokių nebūtume išvydę anksčiau kitose tokio pobūdžio parodose. Pirmiausia, be abejo, paminėtina naujosios – R serijos – „Scania”. Parodoje matėme tris skirtingo aukščio kabinų vilkikus su tokiu pačiu 420 AG 12 l HPI varikliu. Labai apsigaus tie, kas pamatę pažįstamus šio švediško sunkvežimio kontūrus, pagalvos – nieko naujo: po skardiniais ir plastmasiniais šių vilkikų „rūbais” naujovių tiek, kad joms aprašyti nepakaktų viso žurnalo (beje, apie naująją šio koncerno R seriją daugiau rasite žurnalo 16-ajame p.). Vos ne tą patį būtų galima pasakyti ir apie „Volvo FH 16”, ir apie „Mercedes-Benz Actros” modelius. Akivaizdu, kad dizaineriai, kartą apčiuopę vykusį sprendimą, laikosi jo iš paskutiniųjų ir keičia tik tai, kas praktikoje nepasiteisino arba kai būtina taikytis prie techninių naujovių. Taip, pavyzdžiui, naujojoje „Scania” atsirado radiatoriaus dangtis, kylantis į viršų sykiu su anksčiau vietoje likdavusiais šoniniais „sparneliais”. Atrodo, smulkmena, tačiau keliant ketvirtosios serijos skanijų kabiną ir tų sparnelių atskirai nepakėlus, jie būdavo tiesiog suglamžomi.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujas Rusijos Federacijos muitinės kodeksas, kuris, anot Rusijos muitinės pareigūnų, visiškai atitinka tarptautinius Pasaulio muitinių organizacijos reikalavimus. Naujai Rusijos Federacijos muitinės kodekso, kurio svarstymas truko 4 metus, redakcijai Rusijos Federacijos Taryba vienbalsiai pritarė 2003 m. balandžio 25 dieną. Naujoje redakcijoje yra apibrėžiamos muitinės procedūros, jų atlikimas, muito mokesčių išieškojimas, muitinės kontrolė, muitinės institucijos, jų struktūra, veikimas. Asociacija „Linava” savo nariams praėjusių metų pabaigoje surengė Muitinės kodekso pristatymą, kuriame dalyvavo RF valstybinio muitinės komiteto Teisinės valdybos viršininko pavaduotojas Maratas Faizulinas, Vyriausiosios muitinės kontrolės organizavimo valdybos viršininko pavaduotojas Andrejus Korovinas, Kvotos ir muitinės tyrimų valdybos skyriaus viršininkė Olga Urozovskaja ir Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU atstovybės Maskvoje vyriausiasis muitinės klausimų ekspertas Arkadijus Šmeliovas.
Vakarų Europos įvairių valstybių politikai dar tik diskutuoja, kaip išspręsti didėjančio automobilių kelių eismo intensyvumo ir krovinių srautų reguliavimo problemas, o štai Švedijoje ir Suomijoje 60 tonų leistino bendrojo svorio ir 25 m ilgio autotraukiniai jau keletą metų reguliariai ir sėkmingai važinėja tarp stambiausių krovinių transportavimo centrų. Išgirdę pasiūlymą didinti sunkvežimių leistiną bendrąjį svorį ir ilgį, politikai dažniausiai bando išsisukinėti ir tokiu būdu tik atideda aktualios problemos sprendimą netolimai ateičiai. Neseniai vokiečių transportininkų žurnalas „Lastauto und Omnibus”, siekdamas surasti ir pateikti racionaliausią šios problemos sprendimą, pasitelkė įvairių sričių specialistus ir atliko tyrimą. Su įvairių šalių vežėjų komentarais, ES Komisijos informacija ir ekspertų išvadomis, pateiktomis minėtame žurnale, supažindiname ir mūsų skaitytojus.