Kauno aviakompanijos darbuotojai, baimindamiesi bankroto, rengiasi žygiams į Vyriausybę

Dėl savo likimo sunerimę Kauno aviakompanijos „Lietuva“ darbuotojai artimiausiu metu ketina imtis žygių pas aukščiausius šalies pareigūnus su prašymu neskelbti bendrovei bankroto. Penktadienį susirinkusi „Lietuvos avialinijų“ valdyba turėjo galutinai priimti verdiktą dėl „Lietuvos“. Tačiau nesant galutinių konsultantų išvadų, sprendimas atidėtas savaitei.

Dirba pelningai

Šiais metais bendrovė dirba pelningai – pernai per pirmąjį pusmetį patyrusi 0,5 mln. litų nuostolį, šiemet per penkis mėnesius uždirbo 880 tūkst. litų grynojo pelno. Šių metų pirmieji keturi mėnesiai buvo labai sėkmingi – keleivių vežta beveik 13 tūkstančių, vietų užimtumas padidėjo 11 proc. – iki 53,8 proc. Taip pat išaugo skrydžių skaičius.
Pajamų taip pat gauta beveik 20 proc. daugiau. „Lietuvos“ vadovybė mano, kad rezultatai būtų dar geresni, jei būtų gautas leidimas persikelti iš Kauno į Palangą ir skraidyti vakarietiškais lėktuvais.
Tačiau dėl bendrovės bankroto iškėlimo sutinka ne tik motininės „Lietuvos avialinijos“, bet ir Susisiekimo ministerija.

„Jei bus nuspręsta skelbti bankrotą, imsimės drastiškų žingsnių, visi lakūnai pasiruošę vykti į Vilnių ir Vyriausybės kabinetuose ieškoti teisybės“, – „Kauno dienai“ teigė bendrovės profesinės sąjungos lyderis Romas Tokarčakas.

Rekomendavo bankrotą

Lakūnai teigė labiausiai bijantys prarasti darbo vietas, nes jiems niekas nepažadėjo jokių garantijų bankroto atveju. „Ar jūs matėte laikraščiuose skelbimus, priimančius į darbą lakūnus?“ – liūdnai juokavo „Lietuvos“ darbuotojai. Bendrovėje dirba apie 40 lakūnų bei stiuardesių.

Jie stebisi, kad Susisiekimo ministerija yra didžiausia bendrovės bankroto iniciatorė. Beje, konsultacinė firma jau yra rekomendavusi skelbti bankrotą Kauno aviakompanijai.
„Lėktuvai užkrauti 80 proc., pelnas didėja, kodėl tokiu momentu norima uždaryti „Lietuvą“, – retoriškai klausė R.Tokarčakas.

Manoma, kad dėl „Lietuvos“ iškėlimo į Palangą ar bankroto labiausiai nukentės Kauno oro uostas, ir šiaip nepasižymintis dideliu užimtumu. Praradęs keleivių srautus, oro uostas priims tik krovininius lėktuvus. „Tai irgi ne garantuotas biznis, nes oro uosto apkrovimas labai priklauso nuo rusų, kurie, kilstelėjus kainas, kaipmat gali leistis Kaliningrade, o krovinius toliau gabenti kelių transportu“, – liūdną viziją piešė profsąjungos lyderis.

Laukiama galutinių išvadų

„Lietuvos avialinijų“ valdyba kol kas nėra priėmusi strateginio sprendimo dėl tolesnio aviakompanijos veiklos tęstinumo, nes laukia avialinijų privatizavimo patarėjo konsultanto „Indecon Consulting“ rekomendacijų.

Kol kas niekas tiksliai negali pasakyti, kaip bus pasielgta su nuostolingai dirbančia kompanija. Kiek anksčiau pasigirdo siūlymų ją likviduoti arba prijungti prie „Lietuvos avialinijų“. Realiausias variantas – bendrovę perkelti į Palangą, į kurią kompanija skraidina keleivius pakeliui į kitus Europos miestus.

Lieka optimistu

Bendrovės vadovas R.Gėgžnas „Kauno dienai“ yra teigęs, jog save laiko optimistu. „Atėjau dirbti, o ne likviduoti. Uždaryti įmonę būtų pats paprasčiausias variantas“, – mano bendrovės vadovas. Paklaustas, kaip vertina galimybę prijungti „Aviakompaniją Lietuva“ prie motininės bendrovės, generalinis direktorius užsiminė, jog viskas įmanoma, tačiau bet kokiu atveju, pasak jo, yra galimybių dirbti toliau.

Privatizavimui ruošiamos nacionalinės oro bendrovės „Lietuvos avialinijos“ valdyba nutarė sumažinti dukterinės oro bendrovės „Lietuva“ įstatinį kapitalą.

Audito bendrovė „Stephens Moore Vilnius“, patikrinusi 2001 metų „Lietuvos“ veiklą, pareiškė, kad įmonė negali tęsti veiklos be papildomos akcininko finansinės paramos. Tuo, jog „Lietuva“ turėtų būti uždaryta, įsitikinę ir LAL privatizavimo patarėjai bei potencialūs investuotojai į privatizuojamą nacionalinę oro bendrovę.

Sumažintas kapitalas

Siekiant panaikinti sukauptus „Lietuvos nuostolius, LAL valdyba nutarė sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą 4,995 mln. litų iki 1,279 mln. litų. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus ir į Valstybės kontrolės bei auditorių rekomendacijas.
„Mažinant įstatinį kapitalą bus panaikinti susikaupę nuostoliai bei panaikintas skirtumas tarp nuosavo ir įstatinio „Aviakompanijos Lietuva“ kapitalo“, – sakė „Lietuvos avialinijų“ valdybos pirmininkas Alvydas Strička.

Pasak A.Stričkos, pagal 2001 metų finansinius rezultatus „Lietuvos“ bankrotas yra realus (ji patyrė 4,59 mln. litų audituotų nuostolių ir turi 26 mln. litų skolų), tačiau pelninga šių metų veikla gali sukurti neblogą perspektyvą. Pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė planuoja uždirbti apie 1 mln. litų pelno.

Uždirbtų iš akcijų

Prognozuojama, kad „Aviakompanijos Lietuva“ pelną galėtų išauginti ir turimos 400 tūkst. litų vertės „France Telecom“ akcijos, kurias šiemet ketinama parduoti Europos biržose.

Finansiniam skandalui antroje pagal dydį JAV telekomunikacijų bendrovėje „WorldCom“ nusmukdžius pasaulio akcijų rinkas, dabar šių akcijų vertė gali būti sumažėjusi, tačiau, tikimasi, kad netrukus vėl išaugs. Šiuo metu „France Telecom“ akcijų vertė rinkoje svyruoja apie 20-30 eurų. Manoma, kad jas būtų pelninga parduoti, jei pavyktų gauti bent dukart daugiau.

Skandinavų interesai

Apie tai, kad Skandinavijos oro bendrovė SAS ketina įsigyti nedideles aviakompanijas Baltijos šalyse, neseniai užsiminė įtakingas britų verslo dienraštis „The Financial Times“. „Tai tik sutapimas, kad tuo pačiu metu svarstytas ir Kauno bendrovės likimas“, – sakė kalbinti Susisiekimo ministerijos pareigūnai. Tačiau neatmestina galimybė, kad „Aviakompanija Lietuva“ gali būti parduota skandinavams.

Britų dienraštyje pasirodžiusioje publikacijoje teigiama, kad Skandinavijos oro bendrovė nežada jungtis su kokia nors stambia Europos aviakompanija, tačiau įsigydama nedideles oro bendroves Baltijos šalyse SAS ketina augti ir atsikovoti prarastas rinkas. „Paprastai mes valdome 35-40 proc. tarptautinių linijų iš Skandinavijos rinkos, tačiau dabar dėl ribotų pajėgumų ji sudaro vos 25 proc.“, – britų dienraščiui sakė SAS vykdantysis direktorius Jorgenas Lindegaardas.

Gandų lygyje

Kai kurie oro pervežimų verslu užsiimantys mūsų šalies atstovai SAS kompaniją vertina kaip agresyvios rinkos politikos vykdytoją ir šiek tiek nerimauja dėl galimo jos atėjimo, nes vos prieš trejus metus buvo kilęs aštrus konfliktas tarp SAS ir LAL, kai skandinavai grasino nutraukti sutartis su Lietuva dėl pervežimo oro transportu vien dėl to, kad mūsų šalies oro bendrovė nesutiko leisti SAS atidaryti papildomo reiso į Vilnių.
„Manau, kad viskas – gandų lygyje“, – įsitikinęs aviakompanijos vadovas. Jis patikino, jog SAS niekada nesidomėjo Kaune veikiančia aviakompanija, todėl negalįs pasakyti, kokią naudą nuostolingai įmonei atneštų galimas sandoris.

„Neturime jokių išankstinių planų kompaniją parduoti SAS bendrovei“, – dienraščiui tvirtino Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos departamento direktorius Kęstutis Povilonis. Pasak jo, jei atsiras pirkėjas, norintis Kauno kompaniją pirkti atskirai nuo LAL, kliūčių jam iš esmės nebus, nes ir pačios „Lietuvos avialinijos“ gyvena privatizacijos išvakarėse.

R.Tokarčako teigimu, skandinavai nėra suinteresuoti mažesnių aviakompanijų išlikimu šiame regione, todėl, anot jo, sunku būtų tikėtis, kad LAL būsimi pirkėjai išlaikytų dabartinę „Lietuvą“.

Marius JOKŪBAITIS
„Kauno diena“

Views All Time
Views All Time
2432
Views Today
Views Today
1
0 0