Šiandien esame istorinio ivykio – ES plėtros – ištakose. Tai naujas iššūkis visoms Europos šalims bei svarbiausias pokytis, atversiantis naujas galimybes mums, transporto verslininkams. Ypatingai šiuo pokyčiu suinteresuoti kelių transporto verslininkai, kurie, jau šiandien dirbdami Europos rinkoje, tiki, kad rinkų atvėrimas leis efektyviau dirbti visai Europos transporto sistemai.

Kelių transporto potencialas

Centrinės Europos šalių judejimas rinkos ekonomikos link ir pasiekta ekonominė pažanga yra neginčijama. Tokį pokytį lėmė kintanti šalių ekonominė, geografinė struktūra bei perėjimas prie rinkos sąlygų transporto sektoriuje. Jau šiandien prognozuojamas spartus prekybos augimas visose Europos dalyse, o ypatingai Baltijos jūros regione. Didėjant vežimų kiekiui ir plečiantis Europos Sąjungai, keisis transporto sistemos modelis ir transporto infrastruktūros organizavimas.

Nors ES plėtra žada naujas galimybes, kartu yra ir tam tikros rizikos. Prie Europos Sąjungos prisijungs daug skirtingo dydžio, skirtingas galimybes turinčių Centrinės ir Rytų Europos šalių. Kiekviena iš jų siekia tinkamai pasirengti integracijai ir tapti visateisiais Europos nariais.

Trumpai norėčiau pristatyti Lietuvos transporto sektorių ir asociaciją „Linava”, atstovaujančią Lietuvos vežejų interesams. Šiandien „Linava” yra gausiausia asociacija Lietuvoje, sutelkianti pagrindinę mūsų valstybėje veikiančių transporto operatorių dalį. 1365 asociacijos nariai turi per 3000 autobusų ir apie 12 000 licencijuotų, tarptautiniams vežimams skirtų transporto priemonių, ir per metus atlieka daugiau nei 350 tūkst. reisų beveik į 50 Europos ir Azijos valstybių. Kelių transporto verslo indėlis į Lietuvos ūkį ir valstybės biudžetą yra nemažas ir kasmet auga. Kelių transportas viena iš prioritetinių Lietuvos valstybės ūkio šakų ir, be abejo, labiausiai integruota į Europos transporto paslaugų rinką.

Artėjant ES plėtrai, kelių transporto operatoriai yra suinteresuoti naujomis rinkomis ir naujomis atsiversiančiomis galimybėmis. Suprantama, kad naujoms rinkoms užkariauti labai svarbu techninė autotransporto būklė, profesinė darbuotojų kvalifikacija ir gera paslaugų kokybė. Lietuvos kelių transporto priemonių keitimasis techniniu požiūriu yra aktyvus, todėl šiandien tarptautiniams vežimams turime per 97 proc. vakarietiškų sunkvežimių. Transporto priemonių parkas Lietuvoje didėja kiekybiškai ir kinta kokybiškai: 1999 m. pradžioje Euro 1, Euro 2 lygio nesiekė 2000 (tik 18 proc.) bendro licencijuotų automobilių skaičiaus, o dabar šalies vežėjai Euro 1, Euro 2, Euro 3 turi per 8 000 automobilių arba apie 70 proc. visų asociacijos narių licencijuotų automobilių. Siekdami perspektyviai plėtoti kelių transportą, skatiname parko atnaujinimą ir modernizaciją.

Lietuvos ekonomikos augimas labai spartus, drauge labai sparčiai tobulėja ir šalies kelių transportas. Lietuva, vadovaudamasi bendromis ES transporto politikos gairėmis, kelių transporto srityje orientuojasi į eismo saugumo gerinimą, neigiamo transporto poveikio aplinkai mažinimą, rinkos reguliavimą. Didelį dėmesį kreipiame i naujausias transporto plėtros perspektyvas: multimodalinio transporto sistemos skatinimą, tame tarpe ir stipraus logistikos centrų tinklo kūrimą Lietuvoje.

Plečiant kelių tinklą ir didelį dėmesį skiriant transporto infrastruktūrai tobulinti, gerės ir kelių transporto padėtis, didės gabenamų krovinių kiekis. Kelių transporto produktyvumas nuolat didėja dėl geros infrastruktūros, didesnės talpos transporto priemonių naudojimo, tobulesnių ryšių, lankstumo ir orientacijos į vartotoją. Tai pranašumai varžantis konkurencinėje kovoje su kitomis transporto rūšimis.

Perspektyva

Lietuvos transporto politika tampa bendros ES transporto politikos dalimi, todėl mūsų rinkoje vykstantys pokyčiai susiję su ES taikomais reikalavimais.

ES verslo pagrindai – laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas nustato tokius Lietuvos kelių transporto rinkoje įvyksiančius 2 pagrindinius pokyčius:

• Kelių transporto verslui itin palankus pokytis bus sienų kirtimo, t.y. fizinių barjerų išnykimas. Jokie muitinės formalumai prie ES vidinių sienų nebus atliekami, gabenamos prekės neturi būti pateikiamos muitinei ir paprastai muitinės netikrinamos; prie vidinių sienų bus galima atlikti tik atrankinį muitinį patikrinimą. Juos atlikinės muitinės mobilios grupės.

Dėl to, kad sumažės kontrolė pasienyje, kelių transportas galės dirbti efektyviau.

• Rinkų atvėrimas ir perėjimas prie sistemos be leidimų. Dabar galiojančius dvišalius vienkartinius važiavimo į ES valstybes leidimus pakeis EB leidimai. Vienkartiniai leidimai reikalingi tik važiuojant į ne ES šalis.

Vienas iš pagrindinių ES tikslų – sugriežtinti profesijos įsigijimo standartus, todėl auga reikalavimai darbuotojų kompetencijai, t.y. taikomi vis griežtesni reikalavimai isigyjant profesiją ir vyksta nuolatinis mokymas. Atsižvelgiant i ES reikalavimus, jau nuo 2003 sausio 1 dienos Lietuvoje yra privalomas profesinio pasiruošimo egzaminas tarptautinio ir vidaus krovinių bei keleivių vežimo operatoriams.

Esminę itaką Lietuvos transporto sektoriui turi ES teisės aktai, reglamentuojantys naftos produktų akcizo normas. Nuo šių metų sausio 1 dienos akcizų tarifai naftos produktams pakelti, Lietuvos akzicų tarifus suderinus su ES tarifais. Atitinkamai išaugo ir naftos produktų kainos, turinčios įtakos Lietuvos vežėjams.

Pažymėtina, kad nuo 2004 metų gegužės 1 dienos turės būti sumažintas šiuo metu galiojantis 15 proc. importo muitas degalams iki ES lygio (4,7 proc.). Tai iš dalies kompensuos dėl akcizų padidėjusias išlaidas.

Transporto priemonių parko modernumas – labai svarbus Lietuvai integruojantis į ES, kadangi daug dėmesio skiriama eismo saugumui, ekologijai ir t.t., todėl integracijos procesas pareikalavo nemažų išlaidų. Jos dar padidės dėl aukštesnės kokybės transporto priemonių, kvalifikuotesnio personalo. Tačiau, kita vertus, ES standartų įvedimas pagerins transporto paslaugų kokybę.

Išsiplėtus ES, prognozuojamas konkurencijos augimas iš kitų ES šalių, todėl Lietuva, išnaudodama palankius veiksnius – mažesnės paslaugų kainos, aukšta paslaugų kokybė, personalo profesinė kompetencija, iškovotas pripažinimas Europoje, Rytų rinkos pažinimas, palanki geografinė padėtis, – turės išlaikyti savo konkurencingumą.

Reikia pažymėti, kad kelių transporto atžvilgiu ES politika yra neracionali – nauji kelių mokesčiai, prioritetas teikiamas kitoms transporto rūšims. Tuo tarpu Lietuvos valstybės politika pakankamai subalansuoja visų transporto rūšių interesus.

Prognozės

Apibendrinant išanalizuotą informaciją dėl integracijos pasekmių vežejų verslui, galima teigti, kad, siekdamos išlikti, smulkios vežėjų bendrovės turėtų jungtis į didesnes įvairiomis bendradarbiavimo formomis. Lietuvos vežėjų įmonės, palyginti su kitų Centrinės ir Rytų Europos šalių, yra nedidelės. Įstojus į ES, sustiprės konkurencija su Vakarų ir Vidurio Europos vežėjais, ir konkurencinėje kovoje smul

kioms įmonėms bus sunkiau išsilaikyti. Dėl to, galima prognozuoti, kad mažesnės imonės jungsis į stambesnes.

Neišvengiama konkurencija tarp vežėjų gali būti ir agresyvi. Manyčiau, kad siekdami apsisaugoti nuo Lietuvos vežėjų, Vakarų vežėjai ne tik konkuruos, bet ir sieks savo rinką saugoti įvairiomis taisyklėmis ir apribojimais.

Dėl atsivėrusių galimybių, pakankamai didelio transporto priemonių parko kai kurie vežėjai gali vežti krovinius dempingo kainomis, tuo pačiu išbalansuodami rinką. Mūsų valstybė turėtų atkreipti dėmesį į tam tikras reguliavimo formas šiame sektoriuje, pvz., Prancūzijoje naudojama speciali metodika, kuri padeda palyginti normalią paslaugos kainą su taikoma užsakymo kaina. Tokiu būdu įmanoma konstatuoti per žemas kainas ir imtis priemonių. Reikia pažymėti, kad šiame procese dalyvauja ir valstybinės institucijos.

Investicijos į transporto parko atnaujinimą ir privalomas profesinis mokymas bei kitų ES kokybės standartų įvedimas pagerins vežimo paslaugų kokybę. Šiuo metu prekių ir paslaugų kainos visose būsimosiose ES valstybėse yra gerokai mažesnės už dabartinį ES lygį. Tačiau neišvengiamai kylant bendram kainų lygiui bei kitoms išlaidoms, turėtų kilti ir vežimo paslaugų kaina. Ateinančių metų plėtra paskatins kainų augimą.

Dar vienas veiksnys – galimas Rytų kapitalo pritraukimas į Lietuvą. Rytų valstybėms Lietuva taps vartais į Europos Sąjungos šalis ir norintiems pasiekti Europą transporto verslininkams iš Rytų Lietuva gali tapti darbo vieta.

Žmogiškųjų išteklių nutekėjimas yra aktualus visoms verslo sritims. Transporto sektorius yra itin imlus darbo jėgai, atsivėrus sienoms ir įteisinus laisvą žmonių judėjimą, galimas kvalifikuotos darbo jėgos – kvalifikuotų vairuotojų ir transporto vadybininkų nutekėjimas į ES šalis. Tai yra susiję ir su kita problema, apie kurią kalbėjau anksčiau – jau šiandien transporto versle trūksta profesionalių vairuotojų ir, nesiimdami priemonių, šį trūkumą po kelerių metų galime pajusti labai smarkiai.

Vairuotojų ruošimo problemoms spręsti turi būti numatyta valstybinio lygmens programa. Šiandien labai daug dėmesio skiriama vairuotojų darbo kontrolei, o vis dėlto labiau reikėtų atkreipti dėmesį į vairuotojų rengimą.

Logistikos centrai ir jų svarba Lietuvos transporto sistemos plėtrai

Sparčiai augant krovinių srautams visoje Europoje, o ypatingai Centrinėje, bei artėjant Europos Sąjungos plėtrai, kelių transporto verslininkai turės kur kas kruopščiau planuoti vežimų kryptis ir schemas. Susiformavusios vežimų grandinės nesikeis labai greitai, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad vežimų intermodaliniu transportu daugės ir jų vaidmuo transporto sistemoje didės. Siekdami padidinti įvairių transporto rūšių efektyvumą ir jų sąveiką, šiandien vežėjai orientuojasi į vis labiau populiarėjančius intermodalinius vežimus, į šias naujas tendencijas jie turėtų atkreipti dėmesį, plėtodami savo verslą.

Efektyvi transporto sistema, paremta intermodalumu, yra būtina prielaida Europos konkurencingumui. Tiesa, intermodalinis transportas dar yra toli nuo to, kad pasiektų tokią rinkos dalį, kurio pageidauja ES šalys. Vežimai kelių transportu ir toliau dominuoja rinkoje. Todėl daugiau dėmesio reikia kreipti į eismo saugumą, kamščių mažinimą, aplinkosaugą.

Keičiant vežimų schemas ir logistikos grandines didesnio efektyvumo link, vienas esminių transporto politikos punktų ir multimodalumo pagrindas – modernių logistikos centrų kūrimas.

Naujos transporto grandinės kūrimas, išnaudojant logistikos centrus, yra didelis ateities transporto sistemos potencialas, kuriuo būtina pasinaudoti. Baltijos jūros regionas, būdamas vienu iš sparčiausiai besiplėtojančių transporto srityje, turi puikias galimybes suformuoti naujos kartos logistikos centrų tinklą, sąveikaujantį su kitais Europiniais tinklais. Tai leis realizuoti ne tik labai efektyvius transportavimo proceso sprendimus, bet ir užtikrinti transporto sektoriaus konkurencingumą ir sėkmingą integraciją į ES.

Asociacija Linava” aktyviai dalyvauja Vilniaus bei Klaipėdos regiono logistikos centro kūrime ir vystyme. Mes manome, kad toks logistikos centras Vilniaus regione yra būtinas, nes sudarytų galimybes kurti naujas darbo vietas, pritraukti investicijas, mažinti kamščius automagistralėse, kurti aplinkosaugai palankią transporto sistemą bei palankias verslo sąlygas mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms. Norėčiau taip pat akcentuoti, kad logistikos centro įsteigimas Vilniaus regione taptų vienu iš pagrindinių veiksnių, kuris nukrautų” miestą nuo sunkiojo transporto srautų ir sukurtų naują transporto infrastruktūrą.

Norėčiau pažymėti, kad logistikos centrai yra vienas iš elementų, nulemsiantis šalies transporto sistemos patrauklumą, užtikrinsiančių sėkmingą integraciją į Europos Sąjungos transporto paslaugų rinką ir konkurencingumą bendroje Europos erdvėje. Logistikos centrų tinklas Lietuvoje ne tik pritrauktų tranzitinių krovinių srautus iš ES ir NVS šalių, bet kartu kurtų palankų Lietuvos valstybės, kaip tranzito šalies, įvaizdį.

***

Straipsnis parengtas pranešimo, skaityto mokslinėje konferencijoje „Logistika ir susisiekimo komunikacijų paslaugų plėtra Baltijos jūros regione”, pagrindu.

Views All Time
Views All Time
9100
Views Today
Views Today
1
0 0