Daugelis pasaulio tautų įnešė indėlį į erdvės įsisavinimo istoriją. Joje amžiams išliks ir lietuvių vardai. Vilniaus universiteto auklėtinis K.Simonavičius knygoje „Didysis artilerijos menas“ (1650 m.) pateikė daugiapakopių raketų projektus, Kauno valdininkas A.Griškevičius knygelėje „Žemaičio garlėkys“ (1851 m.) aprašė aerostato ir garo mašinos pagalba skrendantį sunkesnį už orą aparatą, kurį pats suprojektavo ir statėsi.

Jungtinėse Amerikos Valstijose išeiviai iš Lietuvos stebėjo aviacijos pradininkų O. ir W. Wright’ų pirmuosius sėkmingus skrydžius. Jiems pirmiesiems pavyko realiai pajusti skrydžio malonumą. JAV išaugo pirmieji lietuviai lakūnai, konstruktoriai, mechanikai. Tuo metu jų Tėvynė buvo okupuota Rusijos imperijos. Lietuvoje ne tik nebuvo savos aviacijos – nebuvo net galimybių mokytis skraidymo meno. Tačiau jau pirmaisiais dvidešimtojo amžiaus dešimtmečiais Vilniaus ir Kauno gyventojai galėjo stebėti rusų lakūnų skrydžius. Lėktuvų Lietuvos padangėje padaugėjo Pirmojo pasaulinio karo metais. Tais metais keletui lietuvių karininkų pavyko baigti aviacijos mokyklas.

1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės aktą atsirado prielaidos ir savos aviacijos sukūrimui. Norint apginti Lietuvos laisvę, teko skubiai organizuoti ginkluotąsias pajėgas, tarp jų ir karo aviaciją. 1919 m. sausio 30 d. Lietuvos kariuomenės inžinerijos batalione suformuotas aviacijos būrys. 1919 m. kovo 1 d. pakilo pirmasis lėktuvas su lietuviškais ženklais. Kovo 12 d. aviacijos kuopa tapo savarankiška dalimi. 1919-1920 m. Karo aviacija dalyvavo Nepriklausomybės kovose. Joms pasibaigus atsirado galimybės kurti sportinę aviaciją, organizuoti susisiekimą oro linijomis. Per dvidešimtį taikių laisvės metų Lietuvoje susikūrė karinė bei sportinė aviacija, įsteigta lakūnų ir mechanikų mokykla, organizuota savos konstrukcijos lėktuvų gamyba, tarptautinis susisiekimas oro linijomis. Išaugo savi lakūnai, sklandytojai, konstruktoriai. Lietuvių lakūnų įvykdyti du transatlantiniai skridimai įrašė Lietuvos vardą į pasaulinę aviacijos istoriją, nemažai jaunimo patraukė domėtis aviacija, užsiimti aviacijos sportu.

Visus šiuos pasiekimus sunaikino 1940 m. birželio 15 dieną įvykdyta Sovietų Sąjungos agresija. Aneksijos metais represuoti Lietuvos aviatoriai, sunaikinta aviacijos technika, pramonė, aerodromus užėmė okupantų kariuomenė bei „Aeroflotas“.

Tačiau okupacijos nenuslopino veržimosi į dangų – net vokiečių okupacijos metais entuziastai organizavo sklandymo mokyklas Pažaislyje, vėliau Kulautuvoje. Grįžus sovietiniams okupantams, nors ir varžomas bei griežtai kontroliuojamas DOSAAF ir KGB, Lietuvos aviacijos sportas tapo pirmaujančiu visoje imperijoje.

1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Nepriklausomybės atstatymo aktas sudarė sąlygas atkurti, o tiksliau – kurti iš naujo tai, kas buvo sunaikinta. Palaipsniui atsikūrė Karinės oro pajėgos, Aeroklubas, aviakompanijos, veikia Lietuvos aviacijos pramonės įmonių asociacija, Aviacijos institutas. Lietuvos aviatoriai garsina jos vardą pasaulyje.

Views All Time
Views All Time
2531
Views Today
Views Today
1
0 0