Tikriausiai pasaulyje nėra žmogaus, nors šiek tiek besigaudančio automobiliuose, kuris nežinotų Toyotos vardo. Galima drąsiai teigti, jog Toyota pelnė vairuotojų pasitikėjimą. Antra vieta pasaulyje pagal pardavimų skaičių (pirmą užima General Motors, trečią – Ford) – rezultatas vertas pagarbos. Pirmos vietos automobilių parodose – gero ir atsakingo darbo rezultatas. Tačiau kaip Japonija, tokia maža Azijos šalis, sugebėjo savo automobiliais užkariauti viso pasaulio vairuotojų širdis?

Kalbėti apie Toyotos automobilių patikimumą, išskirtinį dizainą bei ergonomiškumą net neverta – įspūdingi pardavimų skaičiai kalba patys už save. Įdomesnė kita šios sėkmingos veiklos pusė, kurios dažnas vartotojas net nežino, o būtent – kaip Toyotai pavyko susirungti su didžiausiais automobilių gamintojais ir pasiekti tokių aukštumų? Kokios stebuklingos lazdelės dėka kompanija „pražydo“ pasaulinėje rinkoje ir nustelbė jos senbuvius?

Atsakant į šiuos klausimus visų pirma reikėtų išskirti didžiausią skirtumą tarp Toyotos ir kitų automobilių gamintojų. Tas skirtumas – gamybos organizavimas arba tiesiog Just-In-Time (toliau JIT) sistema, sėkmingai taikoma Toyotoje nuo pat kompanijos įkūrimo. Šios sistemos esmė yra maksimaliai sumažinti medžiagų bei detalių, naudojamų gamyboje, atsargas. JIT „tėvas“ Taiichi Ohno įsitikinęs, jog toks medžiagų valdymo būdas leidžia sukurti didžiausią pridėtinę gaminių vertę, kadangi sutaupomas laikas bei kiti resursai gali būti panaudojami aukštos gaminių kokybės užtikrinimui.

Sudedamoji JIT sistemos dalis yra Kanban sistema (japoniškai „kanban“ reiškia signalą). Kanban sistemos veikimas yra genialiai paprastas: gamyba yra organizuojama taip, kad visos detalės nedideliuose konteineriuose juda vienu srautu ir kiekvienoje darbo vietoje jas priima operatorius, kuris savo ruožtu atlieka tam tikrą operaciją (gręžia, sujungia, nudažo ir pan.). Konteineriui ištuštėjus, ankstesnis operatorius gauna signalą apie detalių poreikį ir gavęs tuščią konteinerį, pripildo jas savo detalėmis ir siunčia toliau. Tokiu būdu palaikomas nuolatinis detalių srauto judėjimas.

Neverta pamiršti ir žmogiškojo kapitalo. Toyotoje didelis dėmesys skiriamas darbuotojų atrankai, paruošimui, apmokymams bei užimtumo užtikrinimui. Darbuotojas yra taip integruojamas į visą sistemą, kad tampa tarsi klijais, sujungiančiais visus sistemos elementus į bendrą visumą.

Be visų minėtų JIT „instrumentų“ Toyotos gamyboje naudojami dar keli. Pavyzdžiui, „apsaugos nuo kvailio“ metodas, pagal kurį detalė gali būti montuojama tik vieninteliu galimu būdu, o montavimo vieta yra iš karto suprantama. Arba, triguba kontrolė darbo vietoje: operatorius patikrina gautą detalę, kontroliuoja savo atliekamas operacijas ir prieš siųsdamas detalę toliau, dar kartą patikrina visą kokybę.

Apie JIT sistemą Toyotoje galima kalbėti labai daug. Vien apie mišriąją modelių gamybą, kurios pagrindą sudaro būtent JIT, galima rašyti atskirą straipsnį. Tačiau būtų klaidinga manyti, jog pati JIT sistema yra paprasta. Tai yra labai trapi bei kaprizinga koncepcija. Jai įdiegti bei įtraukti į ją darbuotojus reikia didelių pastangų ir iš tikrųjų japoniško organizuotumo, ir tik mikliose rankose ši sistema tampa rimtu bei galingu instrumentu. Toyota – akivaizdus to pavyzdys.

Views All Time
Views All Time
6767
Views Today
Views Today
1
0 0