Kaip žmogus išrado laivą ir išplaukė į plačiąsias jūras

Liaudies patarlė sako: “vargas yra geriausias mokytojas. Tarp daugelio darbų, kurių akmens amžiaus žmones išmokė vargas ir alkis, buvo žvejyba. O kažkoks žvejys…

… Upės pakrante ėjo žmogus su ilga lazda rankoje. Lazdos laibgalyje bolavo kaulinis antgalis su keliomis užbarzdomis. Tai buvo žeberklas, su kuriuo žmogus visą dieną slankiojo paupiu, tykodamas nusmeigti žuvį. Bet upė buvo ištvinusi, iki krantų sklidina sūkuriuojančio vandens.

Ramūs, seklūs užtakiai, kur laikydavosi juodnugarės žuvys, buvo apsemti. Žmogui pilvas gurgė iš alkio. Vakar nepavyko medžioklė, užvakar taip pat. Prasidėjus liūtims, žvėrys kažkur pasitraukė. Beliko šaknys, medžio žievė.

Straipsniai 1 reklama

Žmogus akimis sekė srovės nešamus šiekštus ir medžius. Ne kartą, ištvinus upei, jis matė tokį vaizdą, o neseniai labai nustebo išvydęs ant šiekšto plaukiantį zuikį. Ties upės posūkiu šiekštas priplaukė prie kranto, zuikis stryktelėjo žemėn ir nubėgo į mišką.

O jeigu jis apžergęs medį, išplauktų į užtakio vidurį, kur taškosi žuvys? Medžių srovės priplaktų prie kranto, kiek tik nori.

Žmogus sutojo. Jo žvilgsnis klaidžiojo nuo žuvų sukeltų ratilų prie plūduriuojančių pakrantėje medžių. Pagaliau žmogus užsiropštė ant kamieno, žeberklo kotu pasispyrė į dugną ir nuplaukė. Kai nebepasiekė dugno, ėmė irtis rankomis.

Žmogus plaukė!

Toliau viskas ėjo greičiau. Žmonės netruko suvokti, kokiais rąstais patogiausia plaukioti. Nerasdami tinkamų kamienų vandenyje, ėjo į mišką ir kirtosi medžius.

Dar ir šiandien plaukiojama ant kamienų, iriantis tik rankomis. Australijoje, rytinėje Karpenterijos įlankos pakrantėje, nuo neatmenamų laikų taip keliasi per upę ngantia genties aborigenai.

Nemiškinguose kraštuose medžius atstojo nendrės. Ir šiais laikais, kaip prieš tūkstančius metų, Peru pakrančių žvejai plaukioja ant nendrių ryšulių.

Kažkoks viduriniojo akmens amžiaus išminčius sumanė sujungti du rąstus. Taip atsirado plaustas- paprastas, bet svarbus išradimas. Plaustas buvo daug patogesis už nendrių ryšulį ar rąstą, nes ant jo buvo galima laisvai sėdėti ir negrėsė joks pavojus apvirsti dėl menkiausio neatsargaus judesio.

Rankomis varyti plaustą nepatogu, todėl žvejai jas “pailgino” irklais. Net ir šiandieninių valčių irklai yra tiksli žmogaus rankos kopija.

Ant plaustų galima sukrauti daug krovinių, todėl juos ėmė plukdyti ne tik žvejai, bet ir pirkliai. Taip atsirado antrasis jūrinis verslas.

pagal A.Každailio knygą “Laivai ir jūrininkai”

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *