Prof. habil. dr. JONAS STANKŪNAS
VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius

Nuo neatmenamų laikų viena didžiausių žmogaus svajonių – pakilti su paukščiais. Kartu tai ir sunkiausiai įgyvendintas žmonijos siekis, pareikalavęs daugybės skrajūnų gyvybių ir sveikatos. Skrydis reikalavo naujų, neįprastų žinių, tam tikro technikos plėtros lygio ir pažangių technologijų. Tai buvo pasiekta palyginti neseniai. Ir tik tada atsivėrė vartai į žydrąsias erdves. Skrydžiui bandyta pritaikyti kiekvieną naują techninę galimybę, kiekvieną tam tinkamą mokslo atradimą. Pirmiausia tapo prieinamas oro balionas. 1783 m. spalio mėn. prancūzų brolių Žozefo ir Etjeno Mongolfjė sukurtu oro balionu pakilo pirmasis oreivis Fransua Pilatras de Rozjė. 1903 m. gruodžio 17 d. pirmą kartą pasaulio istorijoje 12 m atitrūkęs nuo žemės keletą sekundžių išbuvo ore ir nuskriejo pirmuosius 37 m brolių Orvilio ir Vilberio Raitų lėktuvas. 1961 m. balandžio 12 d., net po 311 metų nuo pirmojo mokslinio veikalo apie raketas – Kazimiero Semenavičiaus “Didysis artilerijos menas” paskelbimo, Žemės rutulį apskriejo pirmasis kosmonautas Jurijus Gagarinas.

Tai esminiai pasaulio aeronautikos istorijos momentai. Trumpiausia yra valdomų skraidymo aparatų istorija. Neprabėgo dar nė 100 metų nuo pirmojo lėktuvo skrydžio, bet kaip toli pažengė aviacija! Kokie veržlūs jos plėtros tempai! Turbūt neapsiriksime pasakę, kad aviaciją plėtros dinamika pralenkia tik elektronika ir kompiuterija.

Lietuvos aviacijos istorijai tiek pat metų, kaip ir pasaulio aviacijai. Pirmasis lietuvių lakūnas Pranas Hiksa Pirmojo pasaulinio karo metais baigė Anglijos karališkąją oro pajėgų aviacijos mokyklą ir po tarnybos Rusijos karo aviacijoje 1919 m. pavasarį įsijungė į formuojamą Lietuvos aviacijos padalinį.

Pirmoji organizuota Lietuvos aviacijos sistema – Lietuvos karo aviacija – įteisinta 1919 m. kovo 12 dieną. Iš karto suprasta, kad šiai sričiai reikalingi kvalifikuoti specialistai, todėl tą pačią dieną kartu su Lietuvos karo aviacija gimė ir pirmoji Lietuvoje Konstantino Fugelevičiaus vadovaujama Karo aviacijos mokykla. Šiai mokyklai buvo lemta išleisti vienintelę 34 karo lakūnų laidą. Bet ką reiškė ši pirmoji aviacijos specialistų laida Lietuvai? Sunku išvardinti jų nuveiktus darbus, tad prisiminkime nors pačias žymiąsias šios laidos asmenybes: Jurgį Dobkevičių, Antaną Gustaitį, Leonardą Pesecką, Simą Stanaitį… … Jų įtaka Lietuvos aviacijos formavimuisi nenuginčijama. Tai buvo kibirkštis, nušvietusi kelią sparčiai aviacijos minties ir kūrybos plėtrai. Po šios kibirkšties Lietuvoje buvo sukurti pirmieji lietuviškos konstrukcijos lėktuvai, susiformavo Lietuvos karo aviacija, aviacijos pramonė, gimė Lietuvos aeroklubas.

Karo aviacijos mokykla Kaune buvo atkurta 1932 m. spalio 1 dieną. Jai vadovavo majoras, vėliau pulkininkas Viktoras Reimontas. Joje buvo rengiami pilotai, žvalgai, oro šauliai ir mechanikai. Deja, ir ši mokykla nebuvo aukštoji.

Rūpindamasis Lietuvos aviacijos ateitimi Lietuvos karo aviacijos viršininkas brigados generolas Antanas Gustaitis 1934 m. rašė: “Lietuvoje, kur neturima pakankamai išprususių specialistų, pritariu, kad reikalingas Aeronautikos institutas. Tokie institutai jau seniai egzistuoja beveik visose valstybėse, kurios nori turėti savo aviaciją. Tuo būtų patenkinti ir šių dienų reikalavimai, ir mūsų tautinė ambicija”. Šie generolo žodžiai tapo testamentu vėlesnėms aviacijos kartoms.

Testamentui buvo lemta tapti tikrove tik 1993 m. vasario 11 d., kai tarpininkaujant Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijoms tuometiniame Vilniaus technikos universitete buvo įkurtas Aviacijos institutas. Jame pradėta rengti universitetinį išsilavinimo lygmenį atitinkančius orlaivių pilotavimo, skrydžių valdymo, aviacinės mechanikos, aviacinės elektronikos, aviacinių elektros įrenginių ir aviacijos įmonių organizavimo bei valdymo specialistus. Šie specialistai reikalingi šiandienei Lietuvos aviacijos plėtrai.

Per šį laikotarpį labai pasikeitė ir Lietuvos aviacijos struktūra. Sovietinės okupacijos laikotarpiu Lietuva prarado karinių, o drauge ir transportinių lėktuvų gamybos perspektyvą ir galimybę atsistoti į lygią gretą su šiuolaikiniais Boeing, Airbus, Iljuschin, Tupolev lėktuvų gamintojais, bet aviacija išliko ir sparčiai plėtojasi. Kaip ir visa mūsų jauna valstybė, ji plėtojasi, formuojasi ir ieško savo vietos pasaulyje. Remdamasi dideliu populiarumu ir kvalifikuotų specialistų gausa, ši verslo rūšis įgyja vis tvirtesnes pozicijas.

Trumpai apžvelkime pagrindines Lietuvos aviacijos plėtros kryptis. Šalyje sėkmingai plėtojasi civilinė, karo, policijos ir bendroji aviacija. Vilniuje įsikūrusi oro navigacijos tarnyba, turinti padalinius Kaune ir Palangoje, valdo skrydžius visoje Lietuvos kontroliuojamoje oro erdvėje. Lietuvoje veikia 7 sertifikuoti oro vežėjai. Tai nacionaliniai vežėjai AB aviakompanija “Lietuvos avialinijos” ir AB aviakompanija “Lietuva”, vežėjai UAB aviakompanija “Klaipėdos avialinijos”, UAB aviakompanija “Transaviabaltika”, UAB “Apatas”, UAB “Aurela”. Šių metų pradžioje jos turėjo 45 orlaivius (Aviacijos žinios, Nr. 1, 2000 m. sausis-kovas).

Mūsų valstybė turi 3 veikiančius tarptautinius oro uostus. Lietuvoje įregistruoti 25 civiliniai aerodromai: 4 tarptautiniai, 2 valstybės, 2 savivaldybių, 16 aeroklubų ir 1 privatus. Lietuvos civilinių orlaivių registre yra 626 orlaiviai: 36 eksperimentiniai, 510 bendrosios aviacijos, 32 tarptautiniai, 48 lengvieji.

Atsigauna ir aviacijos pramonė. Šalyje veikia dvi sraigtasparnių remonto gamyklos – “Avia Baltika” ir “Helisota”, Kauno aviacijos gamykla, Prienų AB ”Sportinė aviacija”, AB “Termikas”, Panevėžio aviacijos gamykla.

Lietuvoje įregistruoti 1978 civilinės aviacijos specialistai: 130 avialinijų transporto pilotų, 357 komercinės aviacijos pilotai, 295 pilotai mėgėjai, 186 sklandytojai, 71 civilinės aviacijos skraidantysis inžinierius, 20 civilinės aviacijos šturmanų, 214 stiuartų ir stiuardesių, 121 skrydžių vadovas, 495 civilinės aviacijos inžinieriai ir technikai, 89 laisvojo aerostato pilotai.

Istoriškai seniausia Lietuvos aviacijos struktūra – Karinės oro pajėgos. Tačiau nepaisant ilgos istorijos tai jauna, besikurianti ir nuolatos atsinaujinanti aviacinė struktūra, turinti apie 30 orlaivių, dirbanti keliuose aerodromuose, turinti moderniausią tarp Baltijos valstybių oro erdvės kontrolės centrą. Lietuvos Respublikos karinės oro pajėgos kasmet į savo gretas pakviečia nemažai jaunų aviacijos specialistų.

Dar viena Lietuvos profesionaliosios aviacijos šeimos dalis – Vidaus reikalų ministerijos aviacija, turinti vieną aerodromą. Pagrindinis orlaivių tipas – sraigtasparniai.

Neišsenkantys aviacijos populiarinimo šaltiniai yra Lietuvos Broniaus Oškinio jaunųjų aviatorių mokykla, turinti filialus 14-oje Lietuvos miestų, ir visą Lietuvą apraizgęs Lietuvos aeroklubas.

Visos šios organizacijos vadinamos vienu vardu – Lietuvos aviacija. Pagrindinė aviacinės veiklos prielaida – kvalifikuoti aviacijos specialistai. Tai svarbiausia, dėl ko aviacija neišnyko, o plinta užimdama vis naujas veiklos sritis. Pagrindine kvalifikuotų aviacijos specialistų rengimo mokykla tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Antano Gustaičio aviacijos institutas (AGAI).

Apsirūpinimo naujais specialistais klausimas aktualiausias Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos direkcijai, Karinėms oro pajėgoms ir sraigtasparnių remontu užsiimančioms gamykloms “Avia Baltika” ir “Helisota”. Pagal šių įmonių paraiškas VGTU Antano Gustaičio aviacijos institutas kasmet turėtų parengti po 30-50 kvalifikuotų aviacijos specialistų.

Šiuo metu kiek sudėtingesnis aviacijos specialistų poreikio klausimas tik aviakompanijoms “Lietuvos avialinijos” ir “Lietuva”, kurios intensyviai rengiamos privatizavimui. Aišku, atliekant įmonių restruktūrizavimą ir rengiant jas privatizuoti, dirbančiųjų skaičius bus mažinamas, o naujų specialistų priėmimas – apribotas. Vėlesnis jaunų aviacijos specialistų poreikis priklausys nuo privatizavimo planingumo ir sėkmės. Jei privatizuojamų aviacijos kompanijų akcijų paketo pagrindinę dalį įsigys strateginis partneris, tolesnė kompanijų plėtra nekels abejonių. Šio proceso metu bus reikalingi nauji aviacijos specialistai. Jei privatizavimas nepavyks ir akcijų paketą įsigys Lietuvos aviacijos plėtra nesuinteresuota kompanija, remdamiesi liūdna Latvijos patirtimi galime teigti, kad šioms kompanijoms nauji Lietuvoje parengti aviacijos specialistai nebus reikalingi. Bet tokio privatizavimo atveju sumažės ir pačių aviacijos kompanijų reikšmė Lietuvos ekonomikai, o jų vietą užims naujos, jau privačios Lietuvos aviacijos įmonės.

Bet kuriuo atveju, pasibaigus šiam pereinamajam laikotarpiui, rengti aukštojo išsilavinimo lygmens aviacijos specialistus Lietuvoje bus reikalinga ne tik karo aviacijai. Kaip rodo kitų valstybių patirtis, vienos ar kitos profesijos specialistų poreikį lemia ne vien politinė ir ekonominė situacija, bet ir bendra visuomenės nuostata – tos profesijos populiarumas. O aviacija Lietuvoje tikrai populiari. Tai patvirtina ir besikuriančių naujų aviacijos įmonių bei privačių ir klubinių aviacinių mokymo įstaigų kiekis. Gamyba ir šios mokyklos sukurs visuomenės dalį, kuri savo veiklą ir savo ateitį sies tik su aviacija. Kaip ir bet kurioje besiplėtojančioje visuomeninės gamybos srityje, aviacijoje pagrindinis vaidmuo tenka ir teks aukščiausios kvalifikacijos – aukštąjį išsilavinimą turintiems – specialistams. Tai dar kartą jau naujų laikų sąlygomis pabrėžia Antano Gustaičio testamento pagrįstumą ir jo vardu pavadinto aviacijos instituto ugdomų specialistų svarbą Lietuvos dabarčiai ir ateičiai.

MG 2000/9

Views All Time
Views All Time
3466
Views Today
Views Today
1
0 0