Kelionės susideda iš vizijos, jos įgyvendinimo ir apibendrinimo. Kelionės vizija atsiranda sapne, nejučiomis ir nežinant netgi artimiausiems žmonėms, kaip meilė. Tuomet, kai pasąmonėje užsimezga mintis apie kelionę, žmogus nežino, kad jis jau jos „laukiasi”. Vėliau pradedama jausti viduje pokyčius, t.y. poreikį kelti sparnus į kelionę. Aplinkos ir žiniasklaidos dėka, asmuo jau jaučia, kad reikės traukti į kalnus. Jis bijo šios kelionės, nes ten dar nebuvo, bet morališkai tam momentui ruošiasi. Tiesa, atsiranda artimieji, draugai ar tėvai, kurie bando šiam žingsniui sutrukdyti, tačiau nugalimi visi prieštaravimai ir tu pagaliau turi lėktuvo bilietus. Taigi vizija virsta tikrove, tai ištisas kelionių mokslas, sugebantis svajonę paversti realybe. Žinau, tokie banalūs palyginimai gali sukelti jūsų pasipiktinimą, tačiau žinau ir tai, kad norint išvykti į tolimą ir ilgą kelionę, aplinkybės reikalauja labai didelių moralinių ir fizinių pastangų. Geros kelionės „užgimsta” ne mažiau kaip prieš penkerius metus, mažesnės prieš metus, tačiau šiais, interaktyvių komunikacijų laikais, gali ir prieš pusmetį. Prieš kelerius metus, bekeliaudamas Anduose, turėjau viziją, kad sekanti mano ekspedicija bus Himalajuose, taip ir atsitiko. Andai ir Himalajai, tai energetiniai žemės traukos centrai. Kaip sakė Jurga Ivanauskaitė, tai pasaulio jėgos vietos, kurios traukia keliautojus savo kalnų, gamtos didybe ir vietinių žmonių dvasingumu.