Archives for Transportas - Page 6

Logistikos seminaras Helsinkyje sudomina vis daugiau dalyvių

Logistikos klausimai, plaukiant iš Helsinkio į Stokholmą Suomijos sostinėje Helsinkyje vykstantys logistikos seminarai turi ilgametę patirtį ir nemažai nuolatinių lankytojų. Kaip teigia organizatoriai, 1985 metais logistikos klausimus gvildeno tik šimtas žmonių. Kasmet jų skaičius vis didėjo. Į aštuonioliktąjį logistikos seminarą,…
Plačiau >>

Simbolinė laivo reikšmė

LAIVAS simbolizuoja transporto priemonę, kuria dangaus kūnai, pirmiausia Saulė (dažnai vietoj vežimo), keliauja per dangų arba gabena mirusiuosius anapus. Neolito laikotarpio megalitinėse kapavietėse ant akmeninių sienų dažnai randami išraižyti laivai, neabejotinai juos galima laikyti kelionės į Palaimintųjų salas simboliu. Skandinaviškieji…
Plačiau >>

Svarbu užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Dievo planas

Apžvelgti Bažnyčios mokymu paremtas ekologines nuostatas paskatino popiežiaus Jono Pauliaus II laiškas Konstantinopolio stačiatikių patriarchui Baltramiejui I, kurio iniciatyva birželio pradžioje buvo surengtas penktasis tarptautinis simpoziumas laive (dėl to jis dar vadinamas „plaukiojančia konferencija“), skirtas religijos, mokslo ir aplinkosaugos santykiams…
Plačiau >>

Kaip žmogus išrado laivą ir išplaukė į plačiąsias jūras

Liaudies patarlė sako: “vargas yra geriausias mokytojas. Tarp daugelio darbų, kurių akmens amžiaus žmones išmokė vargas ir alkis, buvo žvejyba. O kažkoks ž ... Upės pakrante ėjo žmogus su ilga lazda rankoje. Lazdos laibgalyje bolavo kaulinis antgalis su keliomis užbarzdomis.…
Plačiau >>

Lietuvos jūrų transporto ir jūrų teisės raida

Klaipėdos kraštas Lietuvai gyvybiškai svarbus ne tik kaip sena etnografinė lietuvių žemė, bet ir kaip vartai į Baltijos jūrą. Todėl Lietuvos Vyriausybė, gindama tautos interesus, pasinaudojo 1919 m. atsiradusia galimybe atgauti šią Mažosios Lietuvos dalį. Sudėtingomis sąlygomis Klaipėdos kraštas tarptautiniais…
Plačiau >>

Jūrinių tyrimų centro informacinis biuletenis Nr. 11 apie Pasaulinio vandenyno, Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos būklę

EKOLOGINĖS KATASTROFOS GRĖSMĖ PRIE LIETUVOS KRANTŲ 2002 m. gruodžio 11 d. 216 m ilgio Argentinos tanklaivis “Princess PIA”, kurio triumuose yra beveik 50 000 tonų mazuto, ties Klaipėdos uosto įplaukos kanalo posūkiu pavojingai manevruodamas užplaukė ant seklumos. Ant kairiojo borto…
Plačiau >>

Jūrinių tyrimų centro informacinis biuletenis Nr. 12 apie Pasaulinio vandenyno, Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos būklę

Baltijos jūra patiria didelį antropogeninį poveikį. Kranto zonoje bei atviroje jūroje išvystyta intensyvi žmonių veikla: pramonė, energijos produkcija, laivyba, komercinė žvejyba, grunto laidojimas, naftos, smėlio bei žvyro išgavimas, povandeninių vamzdynų bei naftotiekių tiesimas, jūros baseine išvystytas žemės ūkis, transportas ir…
Plačiau >>

Jūrinių tyrimų centro informacinis biuletenis Nr. 13 apie Pasaulinio vandenyno, Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos būklę

Eutrofikacija Baltijos jūroje Pastaraisiais dešimtmečiais į Baltijos jūrą biogeninių medžiagų patenka mažiau, tačiau eutrofikacija ir su ja susijusios pasekmės, tokios kaip intensyvus planktoninių dumblių žydėjimas, deguonies trūkumas, priekrančių užteršimas gausiais jūros dumbliais, vis dar būdingos Baltijos jūrai. 1940 m., kai…
Plačiau >>