|

Naujas Rusijos Federacijos muitinės kodeksas žada permainas

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo naujas Rusijos Federacijos muitinės kodeksas, kuris, anot Rusijos muitinės pareigūnų, visiškai atitinka tarptautinius Pasaulio muitinių organizacijos reikalavimus. Naujai Rusijos Federacijos muitinės kodekso, kurio svarstymas truko 4 metus, redakcijai Rusijos Federacijos Taryba vienbalsiai pritarė 2003 m. balandžio 25 dieną. Naujoje redakcijoje yra apibrėžiamos muitinės procedūros, jų atlikimas, muito mokesčių išieškojimas, muitinės kontrolė, muitinės institucijos, jų struktūra, veikimas. Asociacija „Linava” savo nariams praėjusių metų pabaigoje surengė Muitinės kodekso pristatymą, kuriame dalyvavo RF valstybinio muitinės komiteto Teisinės valdybos viršininko pavaduotojas Maratas Faizulinas, Vyriausiosios muitinės kontrolės organizavimo valdybos viršininko pavaduotojas Andrejus Korovinas, Kvotos ir muitinės tyrimų valdybos skyriaus viršininkė Olga Urozovskaja ir Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU atstovybės Maskvoje vyriausiasis muitinės klausimų ekspertas Arkadijus Šmeliovas.

|

Problemos sprendimas: du vilkikai keičia tris

Vakarų Europos įvairių valstybių politikai dar tik diskutuoja, kaip išspręsti didėjančio automobilių kelių eismo intensyvumo ir krovinių srautų reguliavimo problemas, o štai Švedijoje ir Suomijoje 60 tonų leistino bendrojo svorio ir 25 m ilgio autotraukiniai jau keletą metų reguliariai ir sėkmingai važinėja tarp stambiausių krovinių transportavimo centrų. Išgirdę pasiūlymą didinti sunkvežimių leistiną bendrąjį svorį ir ilgį, politikai dažniausiai bando išsisukinėti ir tokiu būdu tik atideda aktualios problemos sprendimą netolimai ateičiai. Neseniai vokiečių transportininkų žurnalas „Lastauto und Omnibus”, siekdamas surasti ir pateikti racionaliausią šios problemos sprendimą, pasitelkė įvairių sričių specialistus ir atliko tyrimą. Su įvairių šalių vežėjų komentarais, ES Komisijos informacija ir ekspertų išvadomis, pateiktomis minėtame žurnale, supažindiname ir mūsų skaitytojus.

|

Piešinys ant vilkiko

Gatvėje norom nenorom atkreipi dėmesį į išsiskiriančius transporto sraute automobilius, kurių šonai išmarginti reklaminiais užrašais arba kokiais nors piešiniais. Tokiais užrašais kaip „Langai Velux” ar ABB vargu ar ką nors sužavėsi – juk tai tik firmos ar gaminio pavadinimas. Bet jei ant furgono šono didžiulė spalvinga pica ar putojančio alaus bokalas ir gerai parinktas šūkis, skatinantis paragauti šių gėrybių, norom nenorom pagalvosi – o gal tai iš tikrųjų puikus produktas? Reklama ant transporto priemonių – labai veiksminga, jeigu protingai naudojama. Reklamos specialistas Džordžas Klarkas teigia: „Reklama ant transporto priemonių garantuoja daugkartinį poveikį ir nenutrūkstantį įspūdį, nes visą laiką būna eisme dalyvaujančių žmonių akiratyje”. Bet transporto sraute retkarčiais pamatome ir autotraukinius, nuo paminos iki stogo, nuo priekinio buferio iki galinių „furos” durų išmargintus spalvingais piešiniais, vaizduojančiais egzotiškus peizažus, laukinius gyvūnus ar putnias gražuoles. Man šie piešiniai panašūs į tatuiruotes ant žmogaus kūno…Tai jau nebe reklama, o kažkas daugiau, nors ir šiuo atveju tikslas tas pat – patraukti aplinkinių dėmesį.

|

Logistikos seminaras Helsinkyje sudomina vis daugiau dalyvių

Suomijos sostinėje Helsinkyje vykstantys logistikos seminarai turi ilgametę patirtį ir nemažai nuolatinių lankytojų. Kaip teigia organizatoriai, 1985 metais logistikos klausimus gvildeno tik šimtas žmonių. Kasmet jų skaičius vis didėjo.
Į aštuonioliktąjį logistikos seminarą, atvyko 841 dalyvis iš Suomijos, Švedijos, Rusijos, Estijos, Latvijos. Lietuvai atstovavo tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA. Pirmoji seminaro dalis, pavadinta “Vizijos ir naujovės”, vyko “Finlandia Hall” rūmuose. Vėliau veiksmas persikėlė į “Silja Line” kompanijos kruizinį keltą “Silja Symphony”. Čia, keltui plaukiant iš Helsinkio į Švedijos sostinę Stokholmą ir atgal, jaukioje ir draugiškoje aplinkoje vyko personalinių verslo kontaktų ir pasidalinimo patirtimi forumai. “Šio seminaro tikslas – sukviesti logistikos pasaulio žmones betarpiškam bendravimui. Mes siekiame, jog susitikę verslininkai susipažintų, atnaujintų senus ryšius ir maloniai praleistų laiką”, – sakė renginio organizatorės, kompanijos “ELC Finland” vadovas Mikas Hapanenas (Mikko Haapanen).

|

Baltijos jūros akvatorijos geologiniai tyrimai

Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje vis labiau didėja antropogeninė apkrova – intensyvėja laivyba, jūroje vykdomas dampingas, rekonstruojamas valstybinis jūrų uostas, veikia Būtingės naftos terminalas, jūros dugne tiesiami nauji vamzdynai ir kabeliai, akvatorijoje planuojamos galimos naftos telkinių paieškos ir panašiai. Pastaraisiais metais pastebimai paaštrėjo problemos, susijusios ir su Baltijos jūros Lietuvos krantų būkle. Viena vertus, tai nulemia gamtiniai veiksniai (pvz., stipresni štormai ir intensyvesnis pakrantės smėlio plovimas), kita vertus – minėta aktyvėjanti žmogaus ūkinė veikla (terminalų statyba ir rekonstravimas, Klaipėdos uosto gilinimas, poilsio industrijos plėtra ir pan.), vis labiau veikianti šią ekologiniu požiūriu jautrią zoną.

|

Svarbūs jūrų saugos ir laivybos klausimai sprendžiami Šiaurės ir Baltijos šalių ministrų susitikime Švedijoje

Jūros greitkeliai gali būti viena iš tokių projektų įgyvendinimo sričių. Lietuva pritaria trumpo nuotolio laivybos koncepcijai, išdėstytai. Europos Sąjungos 2001 m. patvirtintoje Baltojoje knygoje – trumpo nuotolio laivyba turi remtis atskirų transportavimo proceso dalyvių bendradarbiavimo stiprinimu, šiuolaikinių informacinių technologijų diegimu, perėjimu į integruotų logistikos grandinių naudojimą. Lietuva jūros greitkelius laiko vežimų jūra transporto koridoriumi tarp mažiausiai dviejų Europos pakrančių ekonominių zonų. Šios koncepcijos sėkmingo įgyvendinimo vardan, Lietuvos susisiekimo ministro nuomone, reikėtų užtikrinti gerą tokių uostų susisiekimą su kitomis transporto rūšimis, plėtoti jų vidinę infrastruktūrą, supaprastinti valstybių sienų kirtimo procedūras bei diegti šiuolaikines laivų eismo valdymo sistemas, užtikrinant reguliarius vežimus jūra.

|

Martišauskas užsipuolė aplinkos ministrą

Seimo narys Virginijus Martišauskas kreipėsi į aplinkos ministrą Arūną Kundrotą siūlydamas nedelsiant panaikinti jo įsakymu nustatytas nepagrįstai vandens telkinių naudojimą laivybai varžančias nuostatas. Įsakymu nustatyta Leidimų plaukioti mažosiomis plaukiojimo priemonėmis vidaus vandens telkiniuose išdavimo tvarka vertinama, kaip prieštaraujanti įstatymams, neatitinkanti Vyriausybės programos, skatinanti valdininkų savivalę ir žlugdanti vandens turizmo plėtros galimybes Nemuno deltoje. Rašte piktinamasi nuostata, kad leidimai plaukioti Nemuno deltoje bus išduodami tik Klaipėdos regiono aplinko apsaugos departamente ir tik po to, kai bus gautas vietos savivaldybės bei valstybinio parko direkcijos pritarimą. Tai, kad asmuo norintis įplaukti į Nemuno deltos vandenis, prieš tai turi apsilankyti ne tik pas vietos valdininkus, bet ir vykti į už 50 km esančią Klaipėdą, vertinama, kaip niekuo nepagrįstas biurokratinių trukdymų kūrimas ir sąlygų piktnaudžiavimams sudarymas.

|

Svarbu užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Dievo planas

Apžvelgti Bažnyčios mokymu paremtas ekologines nuostatas paskatino popiežiaus Jono Pauliaus II laiškas Konstantinopolio stačiatikių patriarchui Baltramiejui I, kurio iniciatyva birželio pradžioje buvo surengtas penktasis tarptautinis simpoziumas laive (dėl to jis dar vadinamas „plaukiojančia konferencija“), skirtas religijos, mokslo ir aplinkosaugos santykiams svarstyti. Apie 250 šiemetės konferencijos dalyvių – mokslininkų, teologų ir politikų, – keliaudami laivu po Baltijos jūrą, diskusijose buvo sutelkę dėmesį į temą „Baltijos jūra: visų paveldas ir bendra atsakomybė“.

|

Laivyba senovės civilizacijose. Graikija

Atikos pakrantėje, kur plyti Maratono lyguma, 490 metų pr. m. e. vasarą pasirodė finikiečių pentekonterų laivynas. Į krantą išbrido tūkstančiai persų raitelių ir pėstininkų. Tai karaliaus Darijaus I kariuomenė atvyko keršyti atėniečiams už tai, kad prieš keletą metų, kai Mažosios Azijos pusiasalyje įsiliepsnojo graikų kolonistų sukilimas prieš užkariautojus persus, Atėnų laivynas rėmė sukilėlius. Didelė įsibrovėlių kariuomenė gėdingai pralaimėjo mūšį. Netvarkingomis gaujomis pulkai sugrįžo į laivus ir skubiai, paliko Atikos krantus. Pralaimėjimas Maratono lygumoje neatbaidė Persijos valdovų nuo minties užkariauti Graikiją, paskutinį rimtą varžovą Viduržemio jūros baseine. Karalius Kserksas, pakeitęs soste savo tėvą Darijų I, atsidėjęs ruošė kariuomenę žygiui. Pagrindiniu priešu jis laikė Atėnus. Atėniečiai irgi neleido laiko veltui. Jų karinis laivynas nuo seno garsėjo visoje Graikijoje, tačiau kovai su persais jį dar reikėjo sustiprinti, pastatyti naujų laivų.

|

Laivyba senovės civilizacijose. Roma

Graikų pirkliams besivaidijant su kartaginiečiais, Apeninų pusiasalyje augo nauja galybė. Tai buvo Roma. Tiesa, romėnai ilgai kariavo sausumoje su “barbarų tautomis”, todėl laivų nestatė ir jūrų prekyba nesivertė. Patricijus patenkino svetimųjų atplukdytos prekės, o karų išvargintas kraštas kitoms šalims ne kažką galėjo, pasiūlyti. Dėl to graikai ir kartaginiečiai Romą laikė tik antraeiliu prekybos klientu. Greitai tačiau teko pakeisti požiūrį – sustiprėjusi Roma atsigręžė prieš savo “civilizuotus” kaimynus. Romos politikų dėmesį pirmiausia patraukė Graikija, kur atskiri poliai (miestai-valstybės) kovojo tarpusavyje. II amžiuje pr. m. e. Romos legionieriai ne kartą niokojo šalį, o 27 metais pr. m. e. senatas paskelbė Graikiją Romos provincija. Romėnai parsigabeno gausų grobį ir neįkainojamų žinių apie laivų statybą bei laivybos organizavimą. Šimtai laivadirbių šeimų buvo perkelta į Romą, kad išmokytų šio amato.