Aviacija

„Tarp visų dalykų, kuriuos per skridimo mėnesį teko patirti, laukimas, matyt, yra sudėtingiausias“, – sakė Rolandas Paksas, kai jau žinojo, kad reikalingoji stabdžių sistemos detalė, kurios lakūnai laukia jau nuo šeštadienio, šiandien Okinavos nepasieks. Šį rytą pilotai sužinojo, kad per Vokietiją į Japoniją keliavusi siunta jau Kansai oro uoste, netoli Osakos. Keista, kad greituoju paštu įveikti likusį tūkstantį kilometrų prireiks daugiau kaip paros. Lakūnams pažadėta, jog siunta jiems bus įteikta ketvirtadienį apie vidurdienį. Tokiu atveju Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas, net ir per dvi ar tris valandas sutvarkę lėktuvą, nespėtų tą dieną nuskristi iki Filipinų sostinės Manilos, kuri nuo Okinavos yra už 1600 Ramiojo vandenyno kilometrų. Tarsi tikėdamiesi stebuklo, lakūnai į oro uostą laukti siuntos rytoj važiuos iš pat ryto, nors tikimybė, jog detalė bus pristatyta anksčiau, negu pažadėta, tikriausiai yra beveik nulinė.

Didesnę maršruto aplink pasaulį dalį įveikę Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas, laukdami siuntos su reikalinga lėktuvo stabdžių sistemos detale, daugiausiai laiko praleidžia prie žemėlapių ir skrydžių informacijos žinynų. Natūralu, kad globalinio skridimo metu realybė koreguoja išankstinius skaičiavimus bei planus, ir atsidūrus kitoje Žemės pusėje staiga paaiškėja, jog tęsti skrydžio numatyta trasa dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalima. Dažniausiai tai susiję su aukščiu – pavyzdžiui, lakūnams leidžiama skristi tik 9 kilometrų aukštyje, kuris jų mažam lėktuvėliui, aišku, nepasiekiamas. Su ta problema lakūnai buvo susidūrę, kai reikėjo įskristi į Japonijos oro erdvę. Jau aišku, kad šiokių tokių navigacinių galvosūkių jie neišvengs ir dabar, kai sutvarkę lėktuvą, per Filipinus ir Indoneziją skris į Australiją. Ši maršruto dalis – daugiau kaip 5000 kilometrų virš Ramiojo vandenyno. Nusileidimai – Filipinų sostinėje Maniloje bei tolimesnėje saloje esančiame Davao mieste ir Ambone, Indonezijoje.

Dėl techninių bei meteorologinių priežasčių Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas priversti vėl kelioms dienoms stabtelėti. Prieš dvi dienas nusileidę Okinavos saloje, kuri yra už tūkstančio kilometrų nuo didžiųjų Japonijos salų, lakūnai savo SM–2000 įridenti į angarą turėjo dėl artėjusio taifūno ir lėktuvo gedimo. Pilotai išsiaiškino gedimo stabdžių sistemoje priežastį – pasirodo, trūko viena iš stabdžių kamerų. Pataisyti ją Japonijoje nėra galimybių, todėl tenka atsiųsdinti iš lėktuvą pastačiusios firmos “Technoavia”. Kaip ir Chabarovske, koją pakišo savaitgalio dienos, tad reikalingoji detalė į tolimą kelią leisis tik pirmadienį. Lakūnai tikisi gauti ją trečiadienį ir per kelias valandas pataisyti lėktuvą. Taifūnas, dėl kurio pilotai irgi negalėtų nė pagalvoti apie skridimą, Okinavoje jau slopsta. Kaip sakė Rolandas Paksas, prognozuota, kad vėjo greitis sieks 90 m/sek., bet iš tikrųjų užfiksuota 70 m/sek. Kas tai per įspūdis matyti ir jausti tokį stichijos šėlsmą, sužinosime tik lakūnams užbaigus žygį.

Šiandien Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas, kelias valandas praleidę virš vandenų, pasiekė Okinavos saloje esantį Nahos miestą. Tačiau jų kelyje vėl iškilo kliūtys. Gali būti, kad šį kartą jos rimtesnės, negu iki šiol lakūnus kartas nuo karto stabdžiusios biurokratinės užtvaros. Nors Japonijoje jau pusiaunaktis, kol kas nepavyko sulaukti Rolando Pakso skambučio. Tačiau Vladimiras Makagonovas susisiekė su orlaivį SM–2000 sukūrusia firma “Technoavia” ir pranešė, kad sutriko lėktuvo oro sistema. Dėl kokios priežasties sistema negali užtikrinti reikiamo slėgio, lakūnai dabar bando aiškintis. Regis, pati gamta skyrė laiko tvarkyti lėktuvą. Mat tęsti skridimo artimiausias dvi paras lakūnai negalėtų ir dėl grėsmingų meteorologinių sąlygų. Kad tų kraštų link artėja kažkoks labai galingas sūkurys, gerai matyti palydovinėje nuotraukoje.

Aplink pasaulį skrendantys Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas pagaliau įveikė daug nervų, laiko bei pinigų kainavusias kliūtis ir jau nusileido tolimajame Japonijos pakraštyje, Fukuokos mieste. Paskambinęs iš viešbučio, kuriame apsistojo, Rolandas Paksas pirmiausiai paprašė dar kartą pasveikinti Lietuvos žmones su Valstybės diena, paklausė, ar daug vyksta visai tautai reikšmingų renginių. Po užsitęsusios priverstinės pauzės vėl galėdami tęsti skrydį, lakūnai yra puikiai nusiteikę. Pirmąją atkarpą iš Južno Sachalinsko į Niigatą beveik keturias valandas pilotai skrido aplenkdami audras, sykiais patekdavo į apledėjimo zonas. Užtat antrąją maršruto dalį į Fukuoką, kuriai įveikti prireikė beveik puspenktos valandos, Japonija iš keturių kilometrų aukščio matėsi kaip ant delno. Be puikaus gamtovaizdžio, didelį įspūdį lakūnams padarė tai, kaip išmoningai čia žmonės sugeba panaudoti kiekvieną, atrodytų, ir visai nepatogų gyvenimui žemės plotelį.

Šiandien Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas, kaip ir planavo, perskrido į Južno Sachalinską, kurį nuo Japonijos skiria tik nedidelis sąsiauris. Situacija dėl leidimo įskristi į Japonijos oro erdvę kol kas nepasikeitė. Oficialaus patvirtinimo dar nėra, tačiau lakūnai, kuriems, be abejo, jau labai įgriso priverstinė pertrauka, tikisi, jog rytoj leidimą gaus. Sulaukę leidimo, pilotai ketina per dieną įveikti dvi atkarpas. Iš pradžių skristų į Niigatą, vėliau į kitame šalies krašte esantį Fukuokos miestą. Tokiu atveju penktadienį jų lauktų grėsmingas 1600 kilometrų maršrutas virš Ramiojo vandenyno į Okinavos salą.

Nuo penktadienio Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Chabarovske, įstrigę Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas prarado viltį sulaukti Kinijos leidimo įskristi į šios šalies oro erdvę. Beje, lakūnai dėl tokios galimybės daug iliuzijų neturėjo iš pat pradžių, todėl ieškojo būdų, kaip išspręsti finansinį japonų rebusą. Japonijos pareikalautus 8000 dolerių pervedė lėktuvą SM 2000 sukūrusi įmonė „Technoavia“. Kaip sakė Rolandas Paksas, vėliau tą problemą teks kažkaip išspręsti. Rytoj lakūnai ketina perskristi į Južno Sachalinską, esantį jau visai šalia Japonijos krantų. Preliminarus leidimas įskristi į Japonijos oro erdvę pažadėtas ketvirtadieniui, tačiau oficialaus patvirtinimo dar nėra.

Jau pusę maršruto aplink pasaulį įveikę Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas kol kas negali tęsti skridimo. Nemalonią staigmeną lakūnams pateikė japonai, už įskridimą į šios šalies oro erdvę pareikalavę 8000 JAV dolerių. Su šia problema buvo susidūrę 1997 metais aplink pasaulį lėktuvu An–2 skridę lenkai, iš kurių buvo pareikalauta dar beveik dvigubai didesnė suma. Beje, susidomėję Rolando Pakso ir Vladimiro Makagonovo skridimu Lenkijos pilotai linki jiems sėkmingai įveikti ne tik jų laukiančius Ramųjį ir Indijos vandenynus, bet ir biurokratijos jūras. Kadangi lakūnai negali sau leisti tokios prabangos, kaip tūkstančiai dolerių, jie išsiuntė paraišką skridimui per Kiniją. Ši procedūra pareikalaus laiko, juolab kad problema iškilo savaitgalį. Pačiu geriausiu atveju leidimas gali atsirasti pirmadienio popietę. Tačiau tai – tik teoriniai samprotavimai ir geidžiamo rezultato prielaida. Šeštadienį ir sekmadienį lakūnai padėjo „Technoavia“ inžinieriui Kirilui Kolpakovui atlikti lėktuvo SM 2000 „Phoenix“ techninės priežiūros darbus.

Aplink pasaulį skrendantys Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas apie devintą ryto Lietuvos laiku nusileido Chabarovske, Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Pakeliui iš Magadano lakūnai leidosi Nikolajevske prie Amūro, kur pasipildė degalų atsargas. Skrendant Rusijos pakraščiu, kaip Centrinėje Amerikoje, nepavyksta gauti deguonies, todėl lakūnai, jau pasimokę virš kitų platumų, nekilo aukščiau keturių kilometrų. „Be deguonies ilgiau pilotuojant penkių kilometrų aukštyje prasideda nesąmonės“, – lakoniškai paaiškino Rolandas Paksas. Sunkoka suprasti ir tai, kaip lakūnams pavyksta išsiversti be normalaus maisto. Mat išskrendant iš Magadano valgykla dar neveikė, todėl dienos racionas buvo labai paprastas – po tris sausainius ir obuolį. Maršrutu iš Magadano į Nikolajevską prie Amūro 900 kilometrų lakūnai skrido virš Ochotsko jūros, tačiau gelbėjimo kostiumai vėl liko supakuoti. Tiesa, skrisdami iš Aliaskos į Anadyrį pilotai vis dėlto buvo juos apsivilkę – mat tąkart labai jau nesvetinga atrodė padangė.

Šiandien Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas skrido tolimuoju Rusijos pakraščiu – 1500 kilometrų iš Anadyrio į Magadaną. Beveik visą skridimą pučiant priešiniam vėjui, pilotuoti, be kelių minučių, teko šešias valandas. Pagal skridimo trukmę tai – kol kas pati ilgiausia aplink pasaulį skrendančių pilotų įveikta atkarpa. Dar prieš išskrendant buvo matyti, kad ciklonas pasistūmėjo į šalį ir oro sąlygos bus geros. Žinoma, skrendant nerimą kėlė dėl vėjo labai kritęs greitis, užtat jokie debesys nekliudė iš penkių kilometrų aukščio paganyti akis po bekraštes nykias platybes. “Beveik visą kelią – jokių gyvenimo ženklų, – telefonu sakė Rolandas Paksas. – Pelkės, susiraizgę upeliai, paskui pasirodė sopkos, dar vėliau – Kolymos kalnagūbris”. Iš Vilniaus pakilę birželio 10 dieną, Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas skrenda jau beveik tris savaites. Po SM 2000 sparnu praslinko daugiau kaip 30 tūkstančių kilometrų. Apačioje jau plytėjo ir didžiuliai vandenų plotai, ir negyvenama tundra, ir džiunglės. Daugsyk teko nardyti tarp audrų, kartą žemi debesys buvo privertę lakūnus spaustis visai arti Ramiojo vandenyno bangų.