Žinių visuomenė

Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie LR Vyriausybės sėkmingai baigė visuomenės informavimo kampaniją “Pradėjau”, ją vainikuodamas “Naujųjų knygnešių” apdovanojimais. 10 ekspertų komisija, sudaryta iš valdžios, žiniasklaidos ir akademinio sluoksnio atstovų iš daugiau nei 50 kandidatų atrinko 5 skirtingų kategorijų “Naujuosius knygnešius”. Tai – informacinės visuomenės plėtros iniciatyvos, taip pat labiausiai šiam procesui nusipelnę asmenys. Nugalėtojams buvo įteiktos skulptoriaus Kęstučio Koiros sukurtos simbolinės statulėlės. Jose knygos lapų lakštai išdėstyti taip, kad žvelgiant iš viršaus matome naujųjų technologijų simbolį – raidę “@” (“Eta”). Pasak autoriaus, kurdamas “Naujojo knygnešio” apdovanojimą, jis siekė tradicines švietimo ir progreso vertybes pavaizduoti šiuolaikiškai, novatoriškai. Pirmosios kategorijos – “Gyventojams naudingi sprendimai internete” (funkcionalios valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų interneto svetainės ir sprendimai) – nugalėtoju tapo Lietuvos darbo biržos interneto svetainė. Joje gyventojai gali rasti informacijos apie darbo rinkos pokyčius kiekviename Lietuvos rajone, naudingą nuorodų į užsienio įdarbinimo agentūrų tinklapius rinkinį, atsakymus į aktualius klausimus.

Šiandien Vyriausybė patvirtino Inovacijų versle programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą 2003-2006 m. Tai atnaujinta programa, pratęsianti pirmąją, priimtą 2000 metų gegužės mėnesį. Pagrindinis šios patvirtintos programos tikslas – didinti Lietuvos pramonės ir verslo konkurencingumą, sudarant palankias sąlygas veikiančioms įmonėms atsinaujinti, steigtis naujoms modernioms įmonėms ir panaudojant Lietuvos bei tarptautinį mokslo ir technologijų potencialą tapti didelę pridėtinę vertę kuriančiomis, sugebančiomis konkuruoti pasaulinėje rinkoje įmonėmis. Programa siekiama skatinti mokslo ir verslo visuomenės bendradarbiavimą, stiprinti šalies mokslinių tyrimų ir technologijų bazę, didinti jos panaudojimo efektyvumą, gerinti inovacijų finansinę aplinką, plėtoti inovacijų paramos infrastruktūrą, stiprinti inovacijų, mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros politiką formuojančių institucijų veiklos koordinavimą ir administracinius gebėjimus bei skleisti žinias apie inovacijas ir jų reikšmę ekonomikos plėtrai.

Šiandien Vyriausybės posėdyje patvirtinta Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės bei ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarka, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba. Neskelbtina informacija apibrėžiama kaip informacija, kurios paviešinimas ar platinimas yra uždraustas Lietuvos Respublikos įstatymais. Tvarkoje nurodoma, kad ribojama viešoji informacija – tai informacija, kenkianti nepilnamečių fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, kurios platinimas ribojamas siekiant apsaugoti nepilnamečius, kaip to reikalauja nacionaliniai teisės aktai, JTO Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Tvarka reglamentuoja viešosios informacijos skleidimą kompiuterių tinklais: joje nustatoma atsakomybė už tinklapių turinį, numatomas pranešimo apie neskelbtiną ar ribojamą interneto turinį mechanizmas, apibrėžiamas paslaugų teikėjų ir valstybės institucijų pareigos ir kt. Šiandien tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse nemažai dėmesio skiriama tam, kaip sėkmingai panaudoti interneto suteikiamas galimybes labai įvairiose visuomenės gyvenimo srityse: švietimui, darbui, verslui, demokratijos plėtojimui, piliečių aptarnavimui.

Didžiausia telekomunikacijų bendrovė šalyje AB „Lietuvos telekomas“ laimėjo bylą prieš nepageidaujamos informacijos internetu platintojus (angl. spammer). Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas atmetė Žilvino Budros individualios įmonės „Sėkmės sistemos“ kasacinį skundą, kuriame buvo prašoma panaikinti jam nepalankius Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo sprendimus, teigiama AB “Lietuvos telekomas” išplatintame pranešime spaudai. Galutinę neapskundžiamą Aukščiausiojo Teismo nutartį „Lietuvos telekomas“ gavo šių metų sausio pabaigoje. „Tai byla, lig šiol neturėjusi precedento Lietuvos teisės istorijoje, todėl suprantama, kad teisminis procesas vyko ilgiau, nei tikėtasi. Mes visą laiką buvome tikri, kad „Lietuvos telekomo“ veiksmai kovojant su interneto teršėju buvo pagrįsti“, – pabrėžė AB „Lietuvos telekomas“ vyriausiasis juriskonsultas Paulius Pakutinskas. Jo teigimu, šis dėl bylos objekto unikalus teisminis atvejis užsitęsė ir dėl bylos sudėtingumo. Teisminis ginčas tarp „Lietuvos telekomo“ ir Žilvino Budros kilo dar 1999 metų lapkritį, kai kitos šalies operatorius pradėjo blokuoti dideliais kiekiais „Sėkmės sistemų“ vardu siuntinėjamas reklaminio pobūdžio žinutes JAV, Kanados ir kitų šalių elektroninio pašto adresais.