Doom Tokijo požemiuose
|

Doom Tokijo požemiuose

Prieš 12 metų Tokijuje prasidėjo grandiozinio požeminių G-Cans kanalų tinklo statyba. Projektas skirtas apsaugoti miestą nuo potvynių taifūnų ir lietingojo periodo metu. Šiandien eksploatuojama sistema sudaryta iš penkių 32 m skersmens ir 65 m gylio gigantiškų betoninių rezervuarų. Jie sujungti specialiais 50 m gylyje nutiestais tuneliais, kurių bendras ilgis – 64 km.

Energiją gamins mikrogeneratoriai
|

Energiją gamins mikrogeneratoriai

Vos monetos dydžio didelio greičio mikrogeneratoriai laikui bėgant nešiojamuose įrenginiuose pakeis baterijas. Mažas, centimetro skersmens ir 3 mm aukščio generatorius sukuria daugiau, nei vieną vatą elektros energijos – tiek pakanka maitinti mobiliajam telefonui. Džordžijos valstijos Technologinio universiteto mokslininkų sukurtas prototipas tapo vienu iš alternatyvų baterijų paieškoms projekto rezultatų.

Iliuzijų technologijos Lietuvoje
|

Iliuzijų technologijos Lietuvoje

Politikai sutaria, kad reikia plėtoti aukštąsias technologijas, tačiau plėtros programas svarsto tik vietos profesūra ir biurokratai, o programoms vykdyti skirtos lėšos išdalijamos be konkursų ir tiems patiems mokslininkams. Dar neseniai politikai savo pareiškimuose ir kalbose tik retkarčiais atkreipdavo dėmesį į jiems beveik mistinę mokslinių tyrimų reikšmę šalies ateičiai. Ateitis atrodė tokia tolima, kad buvo numota į jos finansavimą, matyt, tikintis, kad „dvasingi” dalykai gali būti gyvi dvasia. Šiandien padėtis pasikeitė. Suvokta, kad mokslo žinios nėra jau tokios neapčiuopiamos, ir joks save gerbiantis Seimo narys ar Vyriausybės biurokratas dabar nepraleis progos skelbti apie paramą žinių visuomenei. Nusivylus tranzito perspektyvomis sutarta, kad gerovę gali sukurti žinių ekonomika, ir šios vizijos įgyvendinimas neseniai įspraustas į labai konkrečius rėmus: pasirašytas Nacionalinis susitarimas tikslui pasiekti suteikia 15 metų.
O kad deklaracijos nebūtų tušti žodžiai ir kad Lietuva Europoje neatrodytų juokinga tyrimams skirdama kuklius 0,6 proc. BNP (Europos Komisija pataria 3 proc.), politikai, atrodo, pagaliau tapo dosnesni.

Paryžius taps bevielio ryšio sostine
| |

Paryžius taps bevielio ryšio sostine

“Cisco” patvirtino kartu su Paryžiaus transporto valdyba rengianti bevielio ryšio vietinių tinklų (WLAN) diegimo metro stotyse projektą. Pagal jį daugumoje Paryžiaus metro stočių bus įrengtos “Wi-Fi” įrangos antenos, užtikrinančios bevielį ryšį 100 metrų spinduliu nuo stoties. Tai “Cisco” atsakas į “Intel” iniciatyvą – ši kompanija pasišovė įrengti viešojo naudojimosi WLAN tinklus Paryžiaus viešbučiuose, baruose ir restoranuose. Metro stotys Paryžiuje viena nuo kitos yra vidutiniškai per 550 metrų, o tai reiškia, kad jose įdiegus WLAN, bevielio ryšio aprėptis apims kone visą miestą. Bazinės WLAN stotys tarpusavyje bus sujungtos beveik 40 tūkstančių kilometrų ilgio šviesolaidžiais.

| |

LLC standartas (ANSI / IEEE 802.2-1985 ir ISO / DIS 8802/2)

Protokolas teikia paslaugas OSI modelio tinklo sluoksniui (3-iasis sluoksnis). Paslaugos kreipties taške jis elgiasi panašiai kaip HDLC protokolas. LLC protokolas vykdo visas duomenų perdavimo kanalo sluoksnio funkcijas, jei tik pastarosios nepriklauso nuo terpės ir nuo kreipties į LAN būdo. Įvairių paslaugų vykdymui LLC turi LLC protokolo duomenų bloką. LLC PDU su trimis valdymo lauko formatais. LLC PDU formatas apima DSAP (Destination Service Access Point – gavėjo paslaugų kreipties taškas) lauką ir SSAP (Source Service Access Point – siuntėjo paslaugų kreipties taškas) lauką. I ir III rūšies paslaugose naudojamas vien nenumeruotųjų valdymo laukų formatas, o II rūšies paslaugose – visi trys formatai.

| |

Kabelinių modemų problemos

Prieš įrengiant bet kokia naują technologiją, reikia išspręsti eilę esamų problemų, kurios gali būti ne tik techninės, bet ir ekonominės arba organizacinės. Tas pats yra ir su kabeliniais modemais. Čia iškyla sekančios problemos: Tinklo valdymas. Provaideris turi pastoviai kontroliuoti kabelinį tinklą ir jį teisingai valdyti. Technines problemos. Kabelinių modemų firmų gamintojams reikės sukurti patikimą architektūrą, teikiančią skirtingų kabelinių tinklų provaiderių suderinamumą, suderinti signalų priėmimo standartus pagal juos.

| |

Kompiuterių tinklų vartotojai

Kompiuterių tinklai organizacijoms, įmonėms, firmoms. Jau ir mūsų šalyje daug organizacijų turi kompiuterius, kurie yra išsidėstę skirtingose vietose, nutolę vienas nuo kito nemažu atstumu. Šie kompiuteriai gali dirbti ir atskirai, tačiau dažnai reikia gauti informaciją iš vieno ar kito kompiuterio. Kitas motyvas sujungti šiuos kompiuterius į tinklą yra bendras jų resursų naudojimas ir pinigų taupymas. Tai leidžia bet kam, dirbančiam prie kompiuterio, įjungto į tinklą, nepriklausomai nuo to, kur jis yra bendrai naudoti programas, įrenginius ir ypač svarbu duomenis. Kitas kompiuterių tinklų tikslas yra sudaryti didesnį duomenų ir programų saugojimo patikimumą. Pavyzdžiui, jei failus su informacija saugoti dviejuose ar trijuose asmeniniuose kompiuteriuose, tai vienam iš jų sugedus, ar sustojus programai, galima naudotis kitame kompiuteryje esančia informacijos kopija.

| |

OSI ir bendrakanalė kreiptis

Bendrakanalėse terpėse (Common Channel Media), tokiose kaip vietiniai tinklai, kabelinės televizijos tinklai ar paketinio duomenų perdavimo radijo tinklai, 2-ojo sluoksnio (duomenų perdavimo kanalo sluoksnis) ir 1-ojo sluoksnio (fizinis sluoksnis) kreipties protokolai gali gerokai skirtis nuo ką tik aprašytojo HDLC protokolo. Šiose terpėse kreipties mechanizmas yra kitoks nei numatytasis HDLC LAPB protokole, kuris buvo skiriamas daugiau sujungimų režime veikiančioms dvitaškėms teritorinių tinklų WAN jungtims. Atsižvelgdami į įvairių pramonės kompanijų pasiūlymus vietiniams tinklams, šiame skyrelyje apsiribosime 802 LAN grupės protokolais, apibrėžtais IEEE. Šių protokolų dabar daugiausia yra perėmusi ISO, suteikusi jiems IS (tarptautinio standarto) arba DIS (Drafted International Standard – parengtinio tarptautinio standarto) statusus.