Priklausomybė nuo interneto

Tikriausiai daugelis iš mūsų šiuo metu neįsivaizduojame savo gyvenimo be kompiuterių ir interneto. Juk yra taip įprasta – ateiname į darbą, įsijungiame kompiuterius, peržvelgiame naujienas, patikriname elektroninį paštą. Internetas atvėrė žymiai daugiau bendravimo ir informacijos paieškos galimybių, tačiau tuo pačiu metu vis daugėja žmonių, kuriems internetas tapo narkotiku, o riba tarp virtualios realybės ir tikro gyvenimo vis labiau nusitrina. Young (1997) išskiria tris pagrindines pastiprinimo sritis, būdingas bendravimui internetu – socialinis palaikymas, seksualinis pasitenkinimas bei „personos kūrimas“. Aptarkime kiekvieną iš jų detaliau. Socialinis palaikymas formuojasi tuomet, kai žmogus įsijungia į kokią nors socialinę grupę (pokalbių kanalą, telekonferenciją ir pan.). Neretai dalyvaudamas kurioje nors virtualioje grupėje žmogus yra žymiai drąsesnis nei realiame gyvenime. Jis atvirai ir drąsiai reiškia savo nuomonę, dalyvauja diskusijoje. Internete galima paslėpti savo tapatybę, sukurti kitą savęs vaizdą. Konfrontacija arba kritika ne taip gąsdina, nes patys žmonės yra nepasiekiami, o tapatybė neaiški. Seksualinis pasitenkinimas. Anoniminis kiberseksas leidžia priklausomiems nuo interneto žmonėms virtualioje realybėje patenkinti slapčiausius savo troškimus, elgtis taip, kaip realiame gyvenime jie niekada nesielgtų. Be to, žmonėms, kurie nepasitiki savo išvaizda arba turi bendravimo problemų, internete yra žymiai lengviau susipažinti ir užmegzti intymų ryšį.

Atsiradus kompiuteriams ir internetui, žmonės džiaugėsi: internetu galima tiesiogiai bendrauti su bendraminčiais iš viso pasaulio, naudotis bibliotekomis, diskutuoti, surasti reikalingą informaciją, žaisti.Tačiau psichologai vis dažniau vartoja terminą “priklausomybė nuo interneto” ir pastebi, kad kompiuteris daugeliui atstojo tiesioginį bendravimą. “Priklausomybė nuo interneto” terminas pirmą kartą pavartotas prieš aštuoniolika metų. Iki šiol Pasaulio Sveikatos Organizacija dar nėra pripažinusi priklausomybės nuo interneto kaip ligos, tačiau psichologai pripažįsta: klientų, nesusitvarkančių su šiuo įpročiu, nuolat daugėja. Pasidomėjus, kas pirmiausia parodo, kad žmogus yra linkęs priklausyti nuo informacijos, bendravimo internetu, psichologai aiškina, kad tai nepriklauso nuo naršymo internete trukmės. Esą vieni internautai save laiko priklausomais nuo interneto, naršydami po dvidešimt valandų per savaitę, o kiti, internete praleisdami dvigubai daugiau laiko, nieko blogo čia neįžvelgia. “Svarbiausia, kiek žalos interneto vartojimas daro žmogaus gyvenimui: ar kyla dėl to konfliktinių situacijų, problemų šeimoje, darbe, mokykloje, kiek tai paveikia tarpusavio santykius. Anot psichologų, vienas iš priklausomybės simptomų – kontrolės praradimas. Tiek alkoholikai, narkomanai ar lošėjai nebesugeba kontroliuoti savo elgesio, tiek nuo interneto priklausomi asmenys užsibūna tinkle ilgiau nei buvo numatę. Žmonės taip įsitraukia, kad pamiršta laiką. Psichologai internetu pasiekiamą informaciją, bendravimą vadina dvidešimtojo amžiaus pabaigoje atsiradusiu nauju narkotiku. Atsiradus kompiuteriams ir internetui, visi džiaugėsi, kad internetas suartins žmones – gali tiesiogiai susisiekti su bendraminčiais iš viso pasaulio, skaityti knygas, ieškoti įvairių patarimų, pagalbos, diskutuoti forumuose. Tačiau psichologai sako, kad realybė dažnai atskleidžia atvirkštinį variantą. Tyrimai rodo, kad interneto mėgėjai daug mažiau laiko praleidžia su kitais žmonėmis, palygint su retai internetu bendraujančiaisiais. Jiems sunkiau mokytis, suprastėja jų darbinė veikla. Psichologai primena, kad ilgai “internete sėdintiems” žmonėms atsiranda ir neigiamų fizinių pasekmių: sutrinka miegas, mityba, tokie žmonės mažai juda. Jiems būdingos ir psichikos sveikatos problemos, pavyzdžiui, depresija, socialinės fobijos, įvairios priklausomybės.

Internetinių puslapių ir paslaugų gausa vilioja įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmones. Jie ne tik domisi naujienomis, bet ir aktyviai dalyvauja pokalbių svetainėse, pažinčių puslapiuose, žaidžia įvairius žaidimus, leidžia pinigus elektroninėse parduotuvėse ar didelius laimėjimus siūlančiuose loterijų puslapiuose. Deja, dažnai nesuvokiama, kad liguistas potraukis naudotis internetu gali būti žalingas ir net vadinamas nauja šio amžiaus liga, galinčia sukelti itin rimtų pasekmių. Dažnas naudojimasis internetu gali turėti įtakos žmogaus psichologinei ir fizinei sveikatai. Vertėtų susirūpinti, jeigu kasdien jaučiamas noras įsijungti internetą, jame ieškoma paguodos, paramos, nuolat kuriami įvairūs virtualūs charakteriai, savo pasakojimais, mintimis mėginama sukelti aplinkinių reakciją. Priklausomybė nuo interneto gali paveikti žmogaus dvasinę būklę, jis tampa irzlus, pasireiškia depresijos požymių. Kartais pamirštami aplinkiniai, nepaisoma savo poreikių, o vaikus itin žalingai veikia ir vilioja smurtinė, pornografinė ar narkomaniją skatinanti informacija, sektų internetiniai puslapiai. Valstybinio psichikos sveikatos centro Priklausomybės ligų skyriaus vyriausioji specialistė Irma Mockienė šią priklausomybę apibūdino kaip potraukio naudotis internetu valdymo sutrikimą, kai vartotojas pradeda jausti kliniškai reikšmingus pokyčius, pasireiškiančius tam tikrais simptomais ir trunkančiais ne mažiau kaip vienerius metus.

Be saiko internete naršantys paaugliai daugiau nei du kartus dažniau serga depresija, negu tai saikingai darantys jų bendraamžiai, rašo „AFP“. Tokia išvada buvo padaryta atliktame tyrime Guančžou (Guangzhou) provincijoje Kinijoje. Iš 1041 apklasto paauglio daugiau kaip 940 naudojosi internetu saikingai, tačiau 9,2% ir 0,2% pateko tarp tų, kurie šiek tiek arba labai piktnaudžiavo naršymu internete. Per 9 stebėjimo mėnesius aktyviausius internautus depresija užpuldavo 2,5 karto dažniau. Tyrėjai spėja, kad tyrimo rezultatus galima paaiškinti tuo, kad psichiškai sveikiems paaugliams sveikata sutrinka nuo naršymo internete. Tiesa, įmanomas ir kitas paaiškinimas: tiesiog žmonės su psichiniais sutrikimais labiau linkę be saiko naršyti internete. Kiti tyrimai parodė, kad besaikis naršymas labiau paplitęs tarp berniukų, nei tarp mergaičių. Taip pat pažymima, kad tie, kurie internete praleidžia ilgą laiką, labiau linkę jame pramogauti, o ne ieškoti informacijos.

Nenumaldomas noras kas minutę pasitikrinti el. pašto dėžutę. Vietoj rytinės kavos gėrimo -
 naršymas po socialinius tinklapius, vakare – neišplautų indų krūvos, rėkiantis sutuoktinis ir nepatenkinti draugai. Tai – Mariaus kasdienybė. Internetas pamažu tampa svarbiausia jo gyvenimo dalimi. Vyras nebesidomi fotografija, jo nauja aistra virtualusis pasaulis, jame praleidžia vis daugiau ir daugiau laiko. Jei šeimai ir pavyksta nors trumpam atitraukti nuo kompiuterio, vyras tampa irzlus ir nerimastingas. Marius nejaučia, kaip su kiekvienu kompiuterio įjungimu iš lėto griūna jo profesinis ir asmeninis pasaulis… Ši istorija jums gali pasirodyti tolima, tačiau psichologai nerimauja: vis daugiau asmenų pasineria i virtualųjį pasaulį, net nenutuokdami apie galimas grėsmes. Kol nesaikingas interneto naudojimas skausmingai nepaliečia beveik visų gyvenimo sričių (šeimos, darbo, santykių su aplinkiniais, mokslų), tol apie galimas grėsmes nesusimąstome. Deja, tuo metu priklausomybė būna įsisenėjusi ir ją pašalinti nėra lengva. Daugelis nesenai atliktų mokslinių tyrimų dabar jau drąsiai teigia jog elgesio priklausomybės egzistuoja. Jų atpažinta įvairių ir visai nemažai, tokių kaip priklausomybė nuo sporto, sekso, video žaidimų, apsipirkimų (shoping’o), interneto bei socialinių tinklapių. Kokie yra nerimą keliantys priklausomybės simptomai, kaip juos atpažinti? Kokie žmonių tipai yra labiau linkę į įvairias priklausomybes trumpai aptarsime, tam, kad žinotumėte kada laiku pasitraukti.

Vokietijos vyriausybės atstovė kovai su narkomanija vis labiau nerimauja dėl patologiško interneto naudojimo jaunimo tarpe, praneša dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung.“ Vokietijoje jaunuoliai rečiau griebiasi butelio, cigaretės ar narkotikų, bet milijonai šalies gyventojų vis dar turi rimtų priklausomybės problemų. Daugybė jų yra priklausomi nuo kompiuterių ar viešojo maitinimo įstaigose įrengtų lošimo automatų. Taip rašoma laikraščio „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ cituojamoje Vokietijos vyriausybės ataskaitoje apie narkomaniją ir priklausomybių problemas. Vokietijos vyriausybės atstovė kovai su narkomanija Mechthild Dyckmans ypač susirūpinusi „besaikiu ar net patologišku jaunuolių naudojimosi internetu.“ M.Dyckmans taip pat pranešė, kad vyriausybė dar prieš vasaros atostogas parengs nutarimą, kuriuo bus sumažintas leistinas lošimo automatų skaičius viešojo maitinimo įstaigose. Šiuo metu Vokietijoje kiekvienas baras, restoranas ar kavinė gali turėti iki trijų automatų. Praktiškai nekontroliuojamą prieigą prie jų turi ir nepilnamečiai jaunuoliai, kurie pagal valstybės įstatymus neturi teisės jais naudotis. Užtat tabako gaminių vartojimas Vokietijoje pasiekė naujas žemumas. Vos 12 proc. jaunuolių tarp dvylikos ir septyniolikos metų bent kartą per savaitę rūko. Jau kurį laiką stebima ir alkoholio vartojimo mažėjimo tendencija.

Labiausiai pažeidžiami šiuolaikinių priklausomybių – interneto, kompiuterinių žaidimų, rūkymo ar cheminių medžiagų yra vaikai ir paaugliai. Emocinis žmogaus stabilumas formuojasi nuo ankstyvos vaikystės. Deja, priklausomybės išvystymas ankstyvame amžiuje net keturis kartus padidina riziką susidurti su priklausomybės ligomis ateityje. Dažnai suaugusieji neįvertina rizikos bei neigiamų, žalingų pasekmių susijusių su interneto piktnaudžiavimu. O ir nuolatinis vaiko laiko leidimas prie kompiuterio suteikia tėvams savotišką saugumo jausmą. Vis dėlto nuolatinis, besaikis buvimas virtualioje erdvėje ypatingai žaloja jaunuolio suvokimą apie jį supančią aplinką, riboja gebėjimą džiaugtis, išreikšti natūralias emocijas, bei eksperimentuoti realiame pasaulyje. Be to, bendravimas virtualioje erdvėje gerokai skiriasi nuo natūralaus bendravimo, o įgūdžiai reikalingi natūraliam, akis į akį bendravimui, yra visiškai neugdomi ir nepalaikomi. Nenuostabu, jog jaunuolis valandų valandas praleidžiantis internetinėje aplinkoje, natūraliose situacijose nebemoka pritapti prie draugų/bendraamžių, jaučiasi nepilnavertis, dėl ko nesąmoningai trokšta grįžti į jam artimesnę, virtualią aplinką. Sugebėjimas užmegzti bei palaikyti santykius tarp draugų paauglystės metu yra kritiškai svarbus. Tai teigiamai veikia paauglio savigarbą, pasitikėjimą savo jėgomis. Priešingai, bendraamžių atstūmimas neigiamai veikia savo įvaizdžio suvokimą, ir gali tapti depresijos priežastimi. Tyrimų atliktų su paaugliais duomenimis, jaunuoliai, išgyvenantys bendraamžių atstūmimą bei turintys bendravimo sunkumų, teigia labiau linkę užmegzti artimus ryšius su internetiniais draugais nei realiais bendraamžiais. Pastebėta, jog daugiausiai tam įtakos turi dėmesio stoka iš tėvų.