Kompiuterinės technologijos

Dažniausiai kiekvienas reklamos rodytojas nustato savo sąlygas ir kainas, kur įskaičiuoja reklamos parodymų, bei vidutinį paspaudimų ant jos skaičių. Kaip bebūtų, netgi pats mažiausias reklaminis skydelis, tokiose interneto vartuose, gauna tam tikrą procentą paspaudimų, todėl atrodo, kad tokios terpės yra pati tinkamiausia vieta naujiems dar nežinomiems reklaminiams ženklams. Tačiau interneto reklamos kainos tokioms įmonėms būna per didelės, nes jas žinoma užkelia didžiųjų prekinių ženklų savininkės. Tačiau grįžkime prie klausimo, kam interneto reklama reikalinga ir taip visiems žinomiems prekiniams ženklams, kurių reklamą ir taip kiekvieną dieną matome, per televiziją, reklaminiuose stenduose mieste, ir dar daugelyje vietų, kur tik reklamos agentams pavyksta sugalvoti. Atsakymas paprastas – joms nerūpi paspaudimai ant reklaminio skydelio, jų tikslas ten būti ir patekti į svetainės lankytojo regos zoną. Jei reklamą nužvelgsite sąmoningai – tai jau bus didelis jos laimėjimas. Bet negi jei užsuksite į svetainę 100 kartų sau kartodami, kad į reklamas nekreipsite jokio dėmesio ir žvilgsnį koncentruosite tik į jums reikalingą puslapio dalį (na reik pripažinti, kad jei labai susikaupsite, gal poveikis bus mažesnis), tačiau atsivertus puslapį, norite to ar ne, nors ir dešimtąją sekundės dalį, netgi sąmoningai to nepajutus, akys, tam, kad surastų jus dominančią puslapio dalį, „nuskenuos“ visą kompiuterio ekraną.

Renkantis CPM apmokėjimo būdą, užsakovas moka už konkretų reklaminių skydelių parodymų kiekį. Paprastai kaina skaičiuojama už 1000 skydelio parodymų. Šį modelį paprastai renkamasi vidutinio dydžio ir didesnių skydelių rodymui, ypač kuomet svarbus ne tik paspaudimas, bet ir prekinio ženklo pastebimumas. Šis modelis leidžia iš anksto tiksliai žinoti, už ką yra mokami pinigai bei tiksliai prognozuoti kampanijos rezultatus. Dėl šių priežasčių šiuo metu tai yra populiariausias interneto reklamos apmokėjimo modelis. FF (Flat Free) – Apmokėjimas už laiką. Renkantis šį modelį mokama už reklamos demonstravimo laiką – dieną, savaitę, mėnesį. Tikslūs kampanijos rezultatai nežinomi, juos galima tik prognozuoti. Šis modelis dažniausiai naudojamas apmokant statines nedidelių antraščių pozicijas populiariuose portaluose arba labai specializuotose svetainėse. Pagrindinis modelio trūkumas – sunku planuoti kampanijos efektyvumą. CPC (Cost Per Click) – Apmokėjimas už paspaudimus. Pagal šį modelį reklamos užsakovas moka už lankytojų paspaudimus. Mokant už paspaudimus, reklamos užsakovas siekia pritraukti tik susidomėjusius produktu ar paslauga vartotojus, todėl stengiasi, jog reklama pastebėtų tik tikslinė auditorija. Šis modelis labiausiai paplitęs apmokant paspaudimus ant tekstinių nuorodų.

Šiandien spaudžiau labai daug reklamų. Tiek skydelių, tiek ir teksto reklamų Google paieškos rezultatuose. Užsienietiškose svetainėse nevengiu paspausti reklamų, jei sudomina žinutė. Kartais apsigaunu, bet šiaip esu atradęs ne vieną įdomų dalyką tokiu būdu. Tačiau šiandien ko gero pirmą kartą gyvenime tai dariau lietuviškose svetainėse. Žmonės, man atsivėrė akys! – Net interneto reklama Lietuvoje ir pasaulyje skiriasi kaip dangus ir žemė. Kam verslas apskritai mėto pinigus reklamai internete, jei ta reklama yra visiškai nepritaikyta internetui, neišnaudoja jo galimybių, o ir pats verslas tam yra nepasiruošęs? Mados reikalas? Reklamos agentūrų užkalbėjimai? Tiesiog būtinybė išleisti numatytą “biudžetą” tinkamai nepasiruošus? Su tuo pačiu susijęs, dar platesnis klausimas: kam verslui reikalingos neveiksmingos svetainės internete? Tokios, žinote, 1994-ųjų laidos “vizitinės kortelės” (į kurias veda 9 iš 10 reklamos nuorodų)? Ką aš turėčiau tokioje svetainėje veikti – grožėtis firmos pastatu ar nuotrauka skyrelyje “mūsų kolektyvas”? Kaip toks marazmas tebėra gyvas šiandien? Daug neatsakytų klausimų ir vienas griežtas patarimas visoms verslo bendrovėms turinčioms ar ketinančioms turėti savo svetaines internete: nekurkite nefunkcionalių svetainių. Jei esate prekybininkai, jūsų svetainė turi parduoti. Jei teikiate paslaugas, aš jas turiu gauti jūsų svetainėje. Jei gaminate, aš turiu gauti visą informaciją apie jūsų gaminius jūsų svetainėje.

Pirmasis reklaminis skydelis (interneto baneris) pasirodė 1993 metais, tai buvo Heller, Ehrman, White and McAuliffe advokatų kontoros reklama. Tačiau interneto reklamos gimimo diena yra laikoma 1994 metų spalio 24 d., kai interneto portalas HotWired pradėjo demonstruoti kompanijos AT&T reklamą savo tinklalapyje. Šis portalas pirmasis išskyrė plotus reklaminiams baneriams savo svetainėje, taip pat jie pirmieji pradėjo teikti reklamos efektyvumo ataskaitas savo klientams. Būtent dėl galimybės apskaičiuoti reklamos efektyvumą, ši rinkodaros komunikacijos forma išpopuliarėjo žaibiškai. Kartu atsirado interneto reklamos tinklai, specializuotos interaktyvios reklamos agentūros, sparčiai augo, taip vadinamų, DOT COM kompanijų skaičius. Tai truko nepilną dešimtmetį, nes 2000 metais, sprogus DOT COM kompanijų burbului, reklamos specialistai pradėjo diskutuoti, kad reklama internete buvo gerokai pervertinta, atsirado abejonių dėl šios komunikacijos formos likimo. Spėlionės dėl interneto reklamos likimo nepasitvirtino. Spartėjant interneto ryšiui ir tobulėjant web technologijoms, reklama internete įgavo naujas formas. Vienos jų – atskirų produktų promo interneto svetainės, video baneriai ir pan. Ne viename skaitytame straipsnyje teko rasti nuomonę, kad interneto baneriai ir šiuo metu išgyvena savo saulėlydį, užleisdami vietą kontekstinei reklamai, kurią atstovauja ir Google AdWords sistema, bei kitoms panašioms reklamos formoms.

Nesėkminga tinklapio reklama vis dažniau stipriai atsiliepia viso verslo sėkmei. Iprastiniai internetinės reklamos būdai vis mažiau efektyvus ir vis labiau tolsta nuo šių dienų realijų. Tinkalių sėmingo reklamavimo tehnologijos kiekvieną dieną vis sudėtingėja ir keičiasi. Kiekvieną dieną informacijos kiekiai didėja, tinklapių skaičius nuolat auga geometrine progresija, vis daugiau žmonių ieškodami paslaugos ar prekės atiduoda prioritetą internetui. Daugelis kompanijų tai puikiai supranta ir komercinių tinklapių kiekis nuolat auga. Pritraukti potencialius klientus tampa vis sudėtingiau, o pasiekti tikrai gerų rezultatų įmanoma tik naudojant visą kompleksą priemonių tinklapio lankomumui didinti. Čia reikėtu pažymėti, kad itin svarbu ne tik didinti svetainės lankomumą, bet pritraukti į svetainę potencialius klientus, o ne šiap bet kokius lankytojus (na nebent tikslas yra išreklamuoti kompanijos varda plačiose masėse). Mažai tikėtina, kad jaunuolis ieškantis nemokamos skambučio melodijos savo telefonui susidomės svetainės baldų komplektu. Pritraukti tikslinius lankytojus tampa vis sudėtingiau, dėl nuolat kintančiu paieškų sistemų algoritmų tradiciniai optimizavimo paieškos sistemoms metodai tampa mažai efektyvus, paprastas nuorodų i svetainę kiekio didinimas nebeduoda laukiamo efekto. Reikia itin kruopsčiai atrinkti raktinius žodžius pagal kurios tinklapis bus keliamas paieškos sistemose.

Kalbant šia tema reikėtu pabandyti apibrėžti kas tai yra gerai išreklamuotas tinklapis. One.lt, Delfi.lt, lrytas.lt ? Bet čia reikėtu nepamiršti kokios sumos investuotos į šiuos projektus ir kiek laiko jie gyvuoja. Galiausiai kiek išleidžiama kiekvieną mėnesį jų išlaikymui. Neradau informacijos apie konkrečius skaičius, bet sumos tikrai siekia ne vieną dešimtį tūkstančių i mėnėsį. Galiu tik spėti, kad nuo šių projektų pražios jau investuotas ne vienas milijonas litų i jų nuolatinį palaikymą, reklamą, modernizavimą. Vargu ar dauguma pasiryžtu tokiom investicijom, kai nėra jokios garantijos kad projektas tikrai pavyks. Gerai paieškojus galima rasti ne vieną portalą kuris, nežiurint į investuojamas sumas, taip ir nesugebėjo isitvirtinti. Na o jei kalbėti apie vidutinius tinklapius tai reali suma būtu nuo 1000 iki 5000 litų i mėnesį. Vidutiniskai apie 3000 litų. Ką galima už tai gauti? Norint pasiekti maksimalių rezultatų reiketu sudaryti sutarti metams, tai būtu apie 36000 litų už metus. Už tokią sumą jus sulauktumėt daugybę potencialių klientų, kurie ne šiap lanko ivairius tinklapius, bet ieško konkrečios prekės ir yra didelė tikimybė , kad jie pasirinks būtent jūsų kompaniją. Priklausomai nuo jūsų verslo srities galite sulaukti nuo 1000 iki 10000 ir daugiau potencialių klientų apsilankymų i mėnesį. Per metus susidarytu vidutiniškai 50000 potencialių klientų.

Daugelis pradedančiu internetinį verslą mano, kad tereikia sukurti tinklapį, užpildyti jį informaciją, užpildant atitinkamą forma paieškos sistemos tinklapyje pranešti apie tinklapio egzistavimą ir netrukus pasipils lankytojai. Deja realybė visai kita. Jau senai praėjo tie auksiniai laikai kai užtekdavo priversti paieškos sistemą indeksuoti tinklapį ir masiškai pasipildavo lankytojai. Dabartinės realijos tokios, kad jei nevykdyti aktyvios reklaminės kompanijos lankytojų iš paieškos sistemų galite ir nesulaukti. Jei yra pakankamai laisvo laiko ir noro galima pabandyti nusipirkti protingų knygų apie reklamą internete ir pačiam imtis tinklapio reklamos. Deja paieškos sistemų algoritmai nuolat kinta, tai kas puikiai veikė prieš kelis mėnesius gali būti visiškai neefektyvu šiandien, todėl be nuolatinio algoritmų analizavimo beveik neimanoma pasiekti gerų rezultatų. Taigi atlikti šiam darbui lieka vienitelė išeitis – pasamdyti profesionalą. Deja šiou metu neegzistuoja jokių objektyvių kriterijų pagal kuriuos būtu galima užtikrintai spresti apie internetinės reklamos specialisto kvalifikaciją. iš kitos pusės tokių kriterijų ir negali būti, nes kiekvienas rimtas specialistas naudoja daug savų metodų apie kuriuos nelabai noriai pasakoja. Jei jums žada rezultatus jau po kelių dienų. Šioje sferoje nebūna greitų rezultatų. Galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų per kelias dienas, bet tai bus pasiekta visiškai juodais metodais.

Reklama – neatsiejamas svetainės elementas. Ji nuolatos Jus sekioja internete, naršytumėte po didelį portalą ar mažą namų puslapį. Dauguma rinkos analitikų nagrinėjo reklamos internete efektyvumą. Kiek sėkmingai ji pritraukia naujus klientus, padeda reklamos pirkėjui. Tam naudojami elementariausi tyrimo metodai. Pavyzdžiui, reklaminės antraštės (banner) paspaudimų skaičiavimas. Tačiau retai pasitaiko tyrimų, kaip reklama internete įtakoja vartotoją. Rezultate svetainės, kurios pas save dedą reklamą nežino kaip į ją reaguos svetainės lankytojas. Ir netgi, kiek viena ar kita reklama gali pakenkti svetainės įvaizdžiui. Reklamos pirkėjai taip pat iki šiol nežino kokią įtaką reklama internete turi tiems lankytojams, kurie ant jos niekada nespaudžia. Ar ji juos erzina? Tačiau mes turime duomenis, kurie padės atsakyti į šiuos klausimus. Organizuotoje konferencijoje “User Experience 2004″ John Boyd iš Yahoo! ir Christian Rohrer iš eBay pristatė tyrimo duomenis „Kaip žmonės reaguoja į reklamą internete“. Čia mes pristatysime kelis faktus iš šio pranešimo. Reikia pastebėti, kad vartotojai ypač neigiamai reagavo į tas reklamines antraštes, kuriose buvo naudojami aukščiau paminėti elementai. Vienas lankytojas reaguodamas į „banerį“, kuris pats pradėjo groti parašė, kad jei yra kas nors baisiau už iššokančius langus (pop-up) tai būtent šis „baneris“.