Duomenų apsauga

Atsiradus pasauliniam interneto tinklui žmonija rado būdų, kaip jį išnaudoti verslo tikslams. Dabartiniu metu beveik kiekviena kompanija turi savo interneto tinklapį. Daugelis jų savo tinklapiuose siūlo prekes ir paslaugas. Buvo sukurta daug atskirų interneto prekyviečių, kur siūlomos įvairių kompanijų parduodamos prekės ar paslaugos. Žinoma, pačiame internete apstu ir kitų elektroninių paslaugų, tokių kaip faksas, elektroninis paštas ir pan. Tačiau kartu su elektroninės komercijos atsiradimu gimė ir visa eilė poreikių. Tai ir elektroninio parašo problema, ir telekomunikaciniais kanalais perduodamų duomenų apsaugos problemos. Žinant, nemažą elektroninės komercijos paslaugų ratą išskirkime taip vadinamą interneto prekybą. Deja nėra vieningos elektroninės prekybos apibrėžimo. Elektroninė prekyba yra daugiau nei vien tik prekių ir paslaugų pirkimas bei pardavimas internetu. Iš esmės ji apima bet kokią transakciją atliktą elektroniniu būdu, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėje aplinkoje. Dabartinis elektroninės prekybos įstatymo projektas elektroninę prekybą apibrėžia taip: “Elektroninė prekyba – tai prekybinės veiklos būdas, kai sutartys sudaromos, o esant reikalui – ir vykdomos, naudojant informacines technologijas bei priemones kompiuterių tinklais keičiantis elektroniniais duomenų pranešimais.”

Duomenų valdytojas, gavęs mūsų paklausimą apie asmens duomenų tvarkymą, privalo per 30 kalendorinių dienų atsakyti, ar su mumis susiję asmens duomenys yra tvarkomi. Jeigu jis atsisako tai padaryti, turi motyvuotai ir raštu pagrįsti savo atsisakymą vykdyti mūsų raštiškus paklausimus dėl mūsų asmens duomenų tvarkymo. Mes galime skųsti duomenų valdytojo veiksmus (neveikimą) Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai per 3 mėnesius nuo atsakymo iš duomenų valdytojo gavimo dienos arba per 3 mėnesius nuo tos dienos, kada baigiasi aukščiau minėtas terminas pateikti atsakymą. Nustatę, kad mūsų asmens duomenys yra neteisingi, neišsamūs ar netikslūs, visų pirma, turėtume kreiptis į duomenų valdytoją, kuris nedelsdamas privalo mūsų asmens duomenis patikrinti ir mūsų prašymu (išreikštu rašytine, žodine ar kita forma) nedelsdamas ištaisyti ir (ar) sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą. Nustatę, kad mūsų asmens duomenys yra tvarkomi neteisėtai, nesąžiningai, turėtume kreiptis į duomenų valdytoją, kuris nedelsdamas privalo neatlygintinai patikrinti mūsų asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, sąžiningumą ir mūsų prašymu (išreikštu rašytine forma) nedelsdamas sunaikinti neteisėtai ir nesąžiningai sukauptus mūsų asmens duomenis ar sustabdyti tokių asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus saugojimą.

Jei Jūsų įstaigoje (įmonėje) automatiniu būdu tvarkomi asmens duomenys arba neautomatiniu būdu tvarkomos asmens duomenų susistemintos rinkmenos (sąrašai, kartotekos, bylos, sąvadai), Jūs turite užtikrinti, kad būtų laikomasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1924; 2003, Nr. 15-597). Asmens duomenys teikiami pagal Jūsų, duomenų valdytojo, ir duomenų gavėjo sudarytą asmens duomenų teikimo sutartį (daugkartinio teikimo atveju), kurioje turi būti nurodyta asmens duomenų naudojimo tikslas, sąlygos ir tvarka (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnis). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214 (14) str. yra numatyta atsakomybė už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą, 214 (17) str. – už kliudymą asmeniui susipažinti su savo duomenimis ar informacija apie tokius duomenis.