Kategorija: Atviras kodas

Matyt daugiausia privalumų iš atvirojo kodo programų gauna vartotojas ir tam yra tikrai ne viena priežastis. Pirmiausia, produkto įsigijimo kaina. Atvirojo teksto programos nemokamos ir laisvai dalinamos. Jų nevaržo legalumo klausimai, nereikia skaičiuoti instaliacijų bei kopijų skaičiaus. Be abejo, yra ir kita medalio pusė – programinės įrangos priežiūros ir aptarnavimo kaina, kuri paprastai būna didesnė nei komercinių produktų. Antra, kokybė ir stabilumas. Pakankamai seniai vystomi atvirojo kodo produktai yra gerai „nušlifuoti“ ir patikrinti daugelio entuziastų. Geriausias tokio produkto pavyzdys – Apache voratinklio (Web)...

Dažniausiai atvirojo teksto programinės įrangos kūrimo procesas yra toks: kažkas inicijuoja projektą, sudaroma kertinė projekto komanda, visa informacija apie projektą patalpinama Internet svetainėje (pavyzdžiui, http://sourceforge.net). Projekto eiga matoma viešai – kiekvienas gali prisijungti ar įnešti savo indėlį. Pagrindinė proceso idėja – dažnos kolegų peržiūros. Tikimasi, kad projektas pritrauks kitų profesionalų dėmesį ir jie prisidės prie projekto tiek, kiek galės – bent jau kodo peržiūromis, testavimu ar patarimais. Tokiu būdu būtų užtikrinta produkto kokybė bei proceso gerinimas....

Kad geriau suprasti atvirojo teksto programų naudojimo bei kūrimo privalumus, panagrinėsime visas sąveikaujančias šalis. Kertinė dalis – specifinis programų kūrimo procesas. Proceso vykdytojas – programinės įrangos gamintojas, iniciatorius – užsakovas, o rezultatai atitenka į vartotojų rankas. Apžvelgsime privalumus bei trūkumus kiekvienos šalies atžvilgiu....

Populiariausias licencijos tipas – Pagrindinė viešoji licencija. Komerciniu požiūriu ši licencija daugiausia draudžianti. Pagal ją, kiekvienas gali modifikuoti GPL programą, tačiau darbo rezultatas taip pat turi būti reguliuojamas GPL licencijos, t.y. turi būti platinamas nemokamai ir kartu su kodu. Šios licencijos tikslas – užtikrinti, kad programa ir darbas ją kuriant visada išliktų nemokamas. Tokio tipo yra Linux operacinė sistema. Visai priešinga yra BSD licencija, pagal kurios modelį buvo platinama Berklio universiteto sukurta Unix versija. Iš esmės licencija nieko nedraudžia. Kiekvienas gali modifikuoti programą...

Programos licencija neturi priklausyti nuo to, ar programa yra kažkokios distribucijos dalis. Jei programinė įranga yra išimama iš distribucijos, tai jai turi galioti ta pati licencija bei turi būti naudojama ir platinama atsižvelgiant į ją....

Licencija turi galioti programinės įrangos naudotojams bei platintojams ir nereikalauti papildomų licencijų....

Licencija neturi uždrausti naudoti programinę įranga specifinėje taikomojoje srityje. Pavyzdžiui, negalima uždrausti naudotis programa verslo tikslais ar genetiniuose tyrimuose....

Pateiksime atvirojo teksto programinės įrangos pavyzdžius, kurie bus įtraukti į informavimo sistemos duomenų bazę. Voratinklio (WWW) serveris Apache HTTP Server (http://www.apache.org/) Duomenų bazė PostgreSQL (http://www.postgresql.org) WWW serveris išplėtimų (Servlet) serveris Tomcat (http://jakarta.apache.org/) WWW puslapių generavimo pagal šablonus biblioteka Velocity (http://jakarta.apache.org/) Programų surinkimo įrankis Apache Ant (http://jakarta.apache.org/)...

Licencija neturi diskriminuoti konkrečių asmenų ar asmenų grupių, t.y. licenzija turi leisti visiems, be išimčių, naudotis programine įranga, nesvarbu, kokia žmogaus rasė, tautybė ar religiniai įsitikinimai....

Visos programos pateikiamos suskirstytos į kategorijas. Atsidarius vieną iš kategorijų, galima peržiūrėti konkrečių programų sąrašą. Peržiūros metu programų sąrašą galima surūšiuoti pagal pavadinimą, atnaujinimo datą ar autorių. Taip pat galima peržiūrėti programas suskirstytas pagal veikimo aplinką, ieškoti norimos programos pagal nurodytą paieškos eilutę....