Kategorija: Švietimas

Vilniaus suaugusiųjų mokymo centras

Vilniaus suaugusiųjų mokymo centras
Centro veiklos strategija paremta mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija, kuri buvo rengiama pagal ES Phare programos reikalavimus, rengiantis stoti į Europos Sąjungą. Centro veiklos strategija ruošta remiantis pagrindinėmis tautos, Europos ir pasaulio kultūros vertybėmis įstojus į ES: asmens nelygstamos vertės ir orumo, artimo meilės, prigimtinės žmonių lygybės, žmogaus laisvių ir teisių, tolerancijos, demokratinių visuomenės santykių teigimu. Centras ugdo asmens nusistatymą ir gebėjimą remtis šiomis vertybėmis savo gyvenime ir veikloje. Taigi centro veiklos viziją reikėtų traktuoti ir suprasti plačiąja prasme, kurią būtų galima pateikti...

Vilniaus Salininkų vidurinė mokykla

Vilniaus Salininkų vidurinė mokykla
Archyviniuose dokumentuose randame, kad 1928 metai mokykla jau buvo tikrinama, o 1940 metai į Vilniaus apskrities pradžios mokyklų sąrašą įrašyta ir Salininkų pradinė mokykla. 1941 – 1942 metais nurodyta, kad nuomojamos 30 m 2 patalpos pradžios mokyklai. 1944 – 1945 mokslo metai pradėti spalio 30 dieną. Buvo dėstoma lenkų kalba. Mokyklos vedėja – J.Kurkulaitė. Po Antrojo pasaulinio karo, šeimininkams išvykus į Lenkiją, pastatas liko mokyklai. 1947 metais mokyklos vedėjas buvo L.Martysevič. Jis pasakojo: „Iki karo Salininkuose buvo dviejų skyrių mokyklėlė ir ta pati...

Vilniaus Ozo vidurinė mokykla

Vilniaus Ozo vidurinė mokykla
Nuo 1990 metų rugsėjo 1d., siekiant pagerinti Vilniaus miesto Šeškinės mikrorajono moksleivių mokymosi sąlygas, buvo likviduota Respublikinė Aukštesnioji olimpinio rezervo mokykla ir įkurta Vilniaus miesto 65-oji vidurinė mokykla (su 500 moksleivių kontingentu). 1994 metų birželio 21d. Vilniaus miesto tarybos potvarkiu Nr. 62 mokyklai suteiktas Ozo vidurinės mokyklos vardas. Šis vardas pasiūlytas neatsitiktinai: mokykla Įsikūrusi vienoje gražiausių Vilniaus vietų, netoli saugomo gamtinio (geologinio) paminklo – Šeškinės ozo. Ozas – tai ilgas, siauras, į pylimą panašus kalvagūbris, kurį suplovė ledyno plyšiais tekėję tirpsmo vandenys. Šeškinės...

Vilniaus Naujininkų vidurinė mokykla

Sostinės mokyklų atnaujinimui ketinama pasitelkti viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą
1973 metų rugsėjo pirmąją Naujininkų mikrorajone, aukštais kaminais vadinamame, 900 moksleivių atvėrė naujos 39-osios vidurinės mokyklos duris. Juos pasitiko direktorė I.Jankauskienė, pedagogai. Praėjo keleri metai, ir mokykla – viena geriausių Vilniuje. Miesto apžiūrose ji laimi prizus už gražiausius, turtingiausius chemijos, matematikos, darbų, užsienio kalbų, pradinių klasių, muzikos kabinetus, puikiai sutvarkytą aplinką bei turiningą popamokinę veiklą. 1975/1976 m.m. pradėtas sustiprintas matematikos mokymas. Išleista pirmoji 20-ties abiturientų laida. 1979-91 metais vadovaujant direktorei J.Lukošienei, automatizuoti tiksliųjų mokslų ir gamtos kabinetai, įsigyta įvairių mokymo priemonių. Pasiekta gerų...

Vilniaus Mindaugo vidurinė mokykla

Vilniaus Mindaugo vidurinė mokykla
Vilniaus Mindaugo vidurinė mokykla išaugo iš 1944 m. įsteigtos 8 – osios pradinės mokyklos. 1953 – 1961 m. ši mokykla buvo 39 – oji septynmetė, 1961 – 1970 m. buvo pavadinta 4 – ąja aštuonmete. 1970 – 1993 m. mokykla buvo 35 – oji vidurinė mokykla. 1993 m. gruodžio mėnesį mokyklai suteiktas Mindaugo vardas, kuris skatina mus garsinti savo mokyklą. Šiais mokslo metais mokykloje mokosi 991 mokinys. Dirba 73 mokytojai. Mokykloje yra 49 mokomųjų dalykų kabinetai, dvi kompiuterių klasės (25 kompiuteriai), informacinis centras...

Pakliuvę į iliuzijų vergovę

Pastarųjų mėnesių politinio visuomeninio gyvenimo tendencijos iškelia klausimą – kokie mūsų visuomenės sugebėjimai kritiškai mąstyti? „Labai prasti”, – vieningai sako Atviros visuomenės kolegijos direktorius Artūras Vasiliauskas ir Pilietinių iniciatyvų centro vadovas Girvydas Duoblys. Kai kurie šio reiškinio tyrinėtojai sako, kad nesugebėjimas kritiškai mąstyti iš dalies atsiranda dėl žmonių biologinio ribotumo – sunku vienu metu nagrinėti daugybę politinio ir socialinio gyvenimo problemų. Be to, juk visi turi savo profesines sritis, asmeninius gyvenimus – domėtis visuomeniniu gyvenimu nelieka nei laiko, nei noro. Tačiau ar nėra...

Diplomų galiojimo tvarka Europos Sąjungoje skatina studentus galvoti apie akademines atostogas

Kitais, 2005-aisiais metais, gauti aukštojo mokslo diplomai galios ir kitose ES šalyse. Šalia įprasto diplomo, studentai turėtų gauti ir diplomo priedą, kuriame nurodyta, jog šalyje baigti mokslai atitinka Europos sąjungos mokslo reikalavimus. Tokia tvarka jau sukėlė sumaištį tarp šiais metais studijas baigiančių studentų. Vilniaus universiteto ketvirtakursė studentė Kotryna teigia, kad vardan geresnio diplomo yra pasirengusi metams atidėti studijas. “Į magistrantūrą stoti nežadu, todėl manau, kad galima pasiimti akademines atostogas ir po to gauti visai kitą Europos sąjungoje pripažįstamą diplomą”, - pasakoja studentė. Studijų...

Newtonas nustatė pasaulio pabaigą

Anglų fizikas ir matematikas Isaacas Newton (1643-1727) išpranašavo pasaulio pabaigą 2060 metais. Pasak britų laikraščio "The Daily Telegraph", vienas Kanados mokslininkas aptiko Jeruzalės bibliotekoje tarp Newtono dokumentų popieriaus lapą su šiuo skaičiumi. Televizijos stotis BBC šiai temai nusprendė skirti specialią laidą, sukūrė dokumentinį filmą "Newtonas: tamsusis eretikas" (Newton: The Dark Heretic). XVII amžiaus mokslininkas ir teologas, siekdamas iššifruoti Bibliją ir nustatyti tikslią apokalipsės datą, prirašė tūkstančius puslapių, tam skyrė 50 savo gyvenimo metų....

Mokslotyrininko žvilgsnis į dabarties pedagogikos mokslą

Bendrasis ugdymo tikslas grindžiamas keturiais kriterijais: demokratine ugdymo koncepcija, antropocentrine, sociocentrine bei iš dalies transcendentine vertybių sistemomis, rezultatais ir projektuojamomis sąlygomis. Svarbiausias tokio ugdymo rezultatas turėtų būti kūrybinga, gebėjimus atskleidžianti asmenybė. Tai intelektualus, aktyvus, kritiškai mąstantis, siekiantis inovacijų, suvokiantis savo tikslus ir realias jų realizavimo galimybes, savarankiškas, lankstus, grindžiantis savo veiklą žmogiškosiomis vertybėmis ugdytinis. Tai asmenybės ugdymo lygmuo. Antrasis lygmuo - institucinis. Ugdytinis rengiamas visuomenei, gyvenimui demokratinėje visuomenėje, pripažįstant jo unikalumą ir autonomiją....

Naujojo auklėjimo kryptys

Naujojo auklėjimo, arba Naujosios mokyklos, kryptis pasireiškė daugybe teorijų ir eksperimentų Europoje ir pirmiausia Amerikoje. Šios krypties pradininkas buvo Dž.Diujis. Į vaiką buvo žvelgiama kitaip negu tradicinėje mokykloje. Jis pradėtas laikyti auklėjimo ir mokymo objektu. Ši kryptis bandė pakeisti mokymo ir auklėjimo programą, organizuoti nenutrūkstamą mokymą, klasių sistemą pakeisti dirbtuvėmis, mokymą sieti su rankų darbu, organizuoti meninę veiklą. Buvo teigiama, kad tokiu būdu mokymas bus suderintas su vaikų interesais bei individualiomis galimybėmis. Savarankiškas mokinių darbas, jų saviaukla ir savivalda buvo skelbiami kaip pagrindiniai...